Vilniaus politikos analizės institutas toliau tęsia specialų projektą, skirtą išanalizuoti kitų šalių patirtį COVID-19 krizės akivaizdoje ir supažindinti su ja visuomenę.

Šiandien pristatoma valstybė – Vokietija.

Vokietija iki šiol pasaulyje sulaukia daugiausia dėmesio dėl to, kad viruso aukų skaičius šalyje proporcingai gerokai mažesnis negu daugelyje kitų pandemijos stipriai paveiktų šalių. Tiesa, pastarosiomis dienomis ir mirusiųjų dėl koronaviruso Vokietijoje ėmė sparčiai daugėti. Nepaisant šio padidėjimo mirtingumo rodiklis Vokietijoje vis dar tikrai mažas. Todėl pasaulis ieško tokios padėties priežasčių. Tarp jų įvardinamos: brangi ir labai išvystyta šalies sveikatos apsaugos sistema, kurios vienas iš bruožų – platus ligoninių tinklas, masinis testavimas, kuriam padėjo ir platus laboratorijų tinklas, jaunesnis pradinėje viruso plitimo stadijoje užsikrėtusių asmenų amžius negu kitose šalyse. Pati Vokietijos valdžia teigia sugebėjusi laiku įspėti gyventojus ir pati imtis tinkamų priemonių, o tai irgi sumažino mirtingumą. Tačiau kiti tarp galimų priežasčių mini ir tai, kad Vokietija neatlieka pomirtinių turimų – jeigu žmogus mirtų karantino sąlygomis namuose ir anksčiau nebūtų buvęs tirtas, pomirtinis tyrimas jam vis tiek, skirtingai negu kai kuriose kitose šalyse, nebūtų daromas.

PANDEMIJOS PROTRŪKIO EIGA

Vokietija išgyvena antrąją koronaviruso bangą, kuri, skirtingai negu pirmoji, jau tapo sunkiai valdoma.  Pirmasis užsikrėtęs asmuo Vokietijoje nustatytas dar sausio 2020 metų 27 dieną Bavarijoje, kur į vieną įmonę jį atvežė sausio 21 dieną seminare joje dalyvavusi kolegė iš Šanchajaus. Tačiau pirmosios bangos metu tai ir buvo vienintelis viruso židinys šalyje. Virusas neišplito ne tik į kitas Vokietijos žemes bet ir kur nors toliau Bavarijoje. Vėliau virusas nustatytas dar keliems darbuotojams ir jų šeimų nariams. Iš viso užsikrėtusiųjų skaičius pasiekė 16, bet jie visi išgijo. Nors Vokietija net iš paties Kinijos epidemijos židinio epicentro Uhano miesto evakavo nemažai šalies piliečių, visi jie buvo karantinuoti ir virusas neišplito. Jokių ribojimo priemonių, išskyrus evakuotų asmenų karantinavimą ir nuo sausio 29 d. priimtą sprendimą nutraukti visus “Lufthansa” skrydžius į Kiniją, pirmosios bangos metu nebuvo imtasi.

Antroji viruso plitimo banga Vokietijoje prasidėjo vasario 25 d. ir yra susijusi su protrūkiu Italijoje. Manoma, kad virusą Vokietijoje išplatino iš slidinėjimo atostogų Italijoje ir Austrijoje grįžę šalies piliečiai. Šalies valdžia dar likus kelioms dienoms iki pirmųjų antrosios bangos užsikrėtimų patvirtinimo reagavo į informaciją iš Italijos. Ji paskelbė, kad epidemija jau ateina, bet tvirtino, kad Vokietija yra virusui pasiruošusi. Vasario 26 d. Vokietijos sveikatos ministras įsakė federalinėms žemėms aktyvuoti pandemijos įveikimo planus. Vidaus reikalų ministerija suformavo krizės valdymo komitetą. Vasario 27 d. Valdžia pranešė apie savo strategiją: svarbiausia sutraukyti viruso plitimo grandines ir stebėti bei kontroliuoti atvykstančius iš užsienio. Visų rūšių transporto bendrovėms nurodyta teikti duomenis apie iš užsienio į šalį atvykstančių keleivių pradinį kelionės tašką.

Per pirmąsias dvi antrosios viruso bangos savaites Vokietijoje užsikrėtė daugiau kaip 1300 žmonių, tačiau, išskyrus dviejų mokyklų Berlyne uždarymą ir paskelbtą ypač masinių renginių (tokių kaip tarptautinė turizmo mugė Berlyne ir Leipcigo knygų mugė) atšaukimą, valstybės mastu daugiau jokių priemonių nesiimta. Tiesa, buvo nustatinėjami visi užsikrėtusių asmenų kontaktai ir bandoma juos karantinuoti.

Kovo 10 dieną Vokietijos kanclerė Angela Merkel viešai pareiškė, kad virusu užsikrės nuo 60 iki 70 proc. šalies gyventojų. Ji paragino atšaukti visus nebūtinus renginius. Dar išvakarėse sveikatos ministras rekomendavo atšaukti didesnius nei 1000 žmonių renginius. Tačiau ir kovo 10 d. jokių privalomų, o ne rekomendacinio pobūdžio taisyklių nebuvo paskelbta. Vis dėlto Berlyne uždaryta opera, atšaukti koncertai. Panašių priemonių pradėjo imtis ir kai kurios federalinės žemės. Kovo 13 d., rytą paaiškėjus, kad nustatytų koronaviruso atvejų vos per dvi dienas padaugėjo dvigubai ir jų skaičius viršijo 2700, kai kurios žemės nusprendė uždaryti mokyklas ir darželius, atšaukti visus kultūrinius renginius. Priimtas sprendimas sustiprinti atkurti sienų kontrolę, kad sergančiuosius galima būtų nustatyti prie šalies sienų ir perduoti medikams. Nuo kovo 15 d. apie priemonių griežtinimą imta pranešti kone kasdien (tiesa skirtingos žemės, vykdė skirtingą politiką, todėl priemonės galiojo ne visur vienodos). Iš pradžių uždarytos sienos ir paskelbta, kad neleidžiami daugiau kaip 50 žmonių renginiai ir susibūrimai, vėliau pradėta uždarinėti laisvalaikio leidimo įstaigas, tačiau restoranai,  kirpyklos bei masažo salonai liko atviri. Tačiau netrukus paskelbta ir apie visų parduotuvių, išskyrus maisto prekių ir vaistines bei restoranų uždarymą. Nuo kovo 21 d. Bavarijoje ir kitose šalies vietose jau imtas riboti ir žmonių judėjimas – be svarbios priežasties išeiti iš namų draudžiama.

Nepaisant visų pastangų, per dvi savaites nuo kovo 13 d. Užsikrėtusiųjų skaičius padidėjo apie 18 kartų – nuo 2700 iki daugiau kaip 49 tūkstančių. Pastarosiomis dienomis, kaip minėta, sparčiai ėmė didėti ir mirčių skaičius. Vien nuo kovo 24 d. jis padidėjo daugiau kaip dvigubai.

SVARBIAUSI SKAIČIAI

Gyventojų – 82,9 milijono (2019 metų duomenys).

Užsikrėtusiųjų koronavirusu: 49344

Testavimas: Berlyno Charitie universitetinės ligoninės Virusologijos instituto vadovas Christianas Drostelis kovo 26 d. pareiškė, kad dabar šalyje per savaitę atliekama apie 500 000 testų.

Ligotumas: 58,9 (100 tūkstančių gyventojų), palyginimui Prancūzijoje – 50,5, Nyderlanduose – 50,2, Austrijoje – 84,5, Italijoje – 143,1, Ispanijoje – 137, Šveicarijoje -149,4, Estijoje 43,3, Latvijoje – 14,8, Lietuvoje kol kas – 13,2.

Mirčių – 321

Mirtingumas: 0,4 (100 tūkstančių gyventojų), palyginimui Prancūzijoje – 3,1, Nyderlanduose – 3,2, Austrijoje – 0,6, Šveicarijoje -2,7, Ispanijoje – 10,6, Italijoje – 15,1, Estijoje 0,08, Latvijoje – 0,  Lietuvoje kol kas – 0,2.

PRIEMONĖS, KURIŲ IMTASI:

SVEIKATOS APSAUGOS SISTEMOS PASIRENGIMAS

Nors ligoninių skaičiumi Vokietija Europos Sąjungoje neišsiskiria (apie 1900 ligoninių 82 milijonams gyventojų), ji net maždaug pusantro karto lenkia ES vidurkį ligoninių lovų kiekiu – daugiau kaip 600 lovų 100000 gyventojų, kai ES vidurkis – kiek daugiau kaip 400 lovų, Lietuvoje ir Prancūzijoje – taip pat apie apie 600 lovų. Tuo tarpu neseniai iš ES išstojusioje Didžiojoje Britanijoje – vos apie 250. Dar labiau Vokietija visas kitas ES šalis lenkia reanimacijos lovų skaičiumi. Jų 100 tūkstančių Vokietijos gyventojų tenka maždaug 29, kai Prancūzijoje – mažiau negu 12, Didžiojoje Britanijoje – mažiau kaip 7. Be to, Vokietijos vyriausybė turi planą, kaip pandemijos akivaizdoje kone padvigubinti tiek paprastų, tiek ir reanimacijos lovų skaičių. Plaučių ventiliatorių Vokietija visoje šalyje turi apie 25 tūkstančius ir šalies pramonei yra užsakiusi pagaminti dar 10 tūkstančių. Dar sausio mėnesį Berlyno Charitie universitetinės ligoninės tyrimų centrų laboratorijose sukurti viruso testų reagentai ir pradėta jų gamyba. Itin gerai išvystyta ir visa kita Vokietijos sveikatos apsaugos sistema.

KELIAUTOJŲ PATIKRA IR KELIONIŲ RIBOJIMAI

Vokietija tapo paskutine šalimi Europos Sąjungoje, užvėrusia savo sienas. Tai, iš pradžių pasipriešinusi tokiems Šengeno erdvės ribojimams, ji padarė kovo 16 d. Nuo kovo 17 d., kaip ir visa Europos Sąjunga, Vokietija uždraudė į šalį atvykti ne ES valstybių piliečiams. Tačiau Europos ekonominės erdvės šalių piliečiai ir toliau praleidžiami tranzitu per Vokietiją grįžti į savo šalis.

KARANTINAS

Vokietija taiko karantiną gyventojams, tačiau apie jo kontrolės priemones arba bausmes už jo nesilaikyma nepranešama.

MEDICININĖS APSAUGOS PRIEMONĖS

Vokietija net viešai ragina šalies gyventojus, kad sveikiems žmonėms kaukių veido kaukių nešioti nereikia. Nors šalis kol kas nesusiduria su medicininių apsaugos priemonių trūkumu, tačiau teigiama, kad atsargos nėra pakankamos. Todėl Vokietija ne tik uždraudė tokių apsaugos priemonių eksportą, bet ir sulaikė siuntą skirtą Šveicarijai. Dėl to prasidėjo diplomatinis konfliktas su Šveicarija, kuri reikalauja, kad nebūtų pažeidinėjamas ir jai taikomas Europos Sąjungos laisvas prekių judėjimas. Neseniai nuskambėjo istorija, kai Vokietijos užsakyta 6 milijonų veido kaukių siunta mįslingai dingo viename Kenijos oro uostų. Kita vertus, Vokietija jau priima savo ligoninėse gydyti tos pačios Šveicarijos ir kitų aplinkinių šalių piliečius.

GYVENTOJŲ TESTAVIMAS DĖL KORONAVIRUSO

Vokietija taiko masinį testavimą. Kaip minėta, šalies epidemiologai teigia, jog jau dabar per savaitę atliekama apie 500 tūkstančių testų, tačiau iki balandžio vidurio planuojama testavimo apimtis padidinti iki 100 tūkstančių per dieną, o iki balandžio pabaigos – iki 200 tūkstančių per dieną.

GYVENIMO APRIBOJIMAI

Šiuo metu Vokietijoje uždrausta viešai susitikti daugiau kaip 2 žmonėms. Privalomas mažiausiai pusantro metro atstumo laikymasis. Teigiama, kad šių reikalavimų laikymąsi užtikrins policija, tačiau nepranešama, kaip bus baudžiama už taisyklių nesilaikymą. Restoranai ir parduotuvės, išskyrus maisto ir vaistines, uždaryti. Tačiau gali veikti kirpyklos ir net masažo salonai, kuriuose galima garantuoti 2 metrų atstumą tarp žmonių. Keliauti į darbą ar parduotuvę galima, bet be priežasties išeiti iš namų daugelyje žemių – ne. Tiesa, galima išeiti pasivaikščioti, bet tik po vieną arba su savo šeimos nariais.

EKONOMINĖS KRIZĖS ĮVEIKIMO PRIEMONĖS IR EKONOMIKOS SKATINIMO PLANAS

Vokietijos vyriausybė patvirtino Europoje su niekuo nesulyginamą 750 milijardų eurų krizės įveikimo ir paramos ekonomikai planą.