2026 m. lapkričio 10 d., antradienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Šeškinės poliklinikoje – naujas mamografas: nemokama krūties vėžio patikra 45–74 metų moterims

Šeškinės poliklinikoje – naujas mamografas: nemokama krūties vėžio patikra 45–74 metų moterims
Asociatyvi nuotrauka „Šeškinės poliklinikoje – naujas mamografas: nemokama krūties vėžio patikra 45–74 metų moterims“ (National Library of Medicine / Unsplash)

Šeškinės poliklinikoje žengtas dar vienas žingsnis didinant mamografijos tyrimų prieinamumą. „Rožinio autobuso“ iniciatyvos suburtos moterys iš Vilniaus bei Ukmergės rajonų turėjo galimybę pasitikrinti pagal krūties vėžio prevencinę programą – joms tyrimai atlikti naujuoju poliklinikos mamografu. Iniciatyva siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad ankstyvoji krūties vėžio diagnostika neturėtų priklausyti nuo moters gyvenamosios vietos.

Ankstyvoji diagnostika – bendras tikslas

Krūties vėžio prevencija prasideda nuo galimybės laiku pasitikrinti, tačiau ne mažiau svarbu, kad moterys žinotų apie joms priklausančias paslaugas ir galėtų jomis pasinaudoti.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis pabrėžia, kad ankstyvas pakitimų nustatymas ir moterų dalyvavimas prevencinėse programose gali išgelbėti gyvybes, o siekiant sudaryti palankias sąlygas moterims jomis pasinaudoti, svarbu veikti išvien.

„Vėžio diagnozė seniai nebėra nuosprendis, tačiau pakitimus būtina pastebėti kuo anksčiau. Nuoširdžiai raginu tiek moteris, tiek jų artimuosius – priminkite vienos kitoms, palaikykite, palydėkite, paskatinkite dalyvauti prevencijoje, tai iš tiesų gali išsaugoti jums brangios moters gyvenimą. Moterų dalyvavimo prevencijos programose užtikrinimas yra bendras mūsų visų darbas. Dėkoju savivaldybėms, nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms, kurios skleidžia žinią ir praktiškai padeda moterims atvykti pasitikrinti“, – sako ministras.

„Rožinio autobuso“ iniciatyvos globėja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė vizito metu taip pat atliko mamografijos tyrimą, taip parodydama profilaktinio tikrinimosi svarbą. Ministrė pabrėžia, kad valstybės institucijų, savivaldybių ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimas svarbus siekiant, kad prevencinės paslaugos būtų lengviau pasiekiamos moterims.

„Kviečiu savivaldybes aktyviau ieškoti sprendimų, padedančių moterims pasiekti prevencinius tyrimus, o pačias moteris – neatidėti rūpesčio savo sveikata. Laikas, kurį skiriame profilaktikai, nėra atimtas iš artimųjų – priešingai, tai viena svarbiausių dovanų, kurią galime skirti sau ir tiems, kuriuos mylime“, – sako ministrė.

Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė pabrėžia, kad ASPĮ svarbu ne tik gydyti, bet ir veikti prevenciškai, todėl profilaktinėms patikroms visose srityse skiriamas didelis dėmesys. ASPĮ – asmens sveikatos priežiūros įstaiga, tai gydymo įstaigos, teikiančios pacientams gydymo, diagnostikos ir prevencijos paslaugas.

„Kiekviena įstaiga ne tik stebi pasitikrinusių mastą, bet ir deda pastangas, kad pacientų apimtys didėtų. Didžiuojamės, kad krūties vėžio prevencijos srityje Šeškinės poliklinika sąmoningai ir užtikrintai pasiekia vis didesnį pasitikrinusių moterų skaičių. Šioje įstaigoje yra pasiekiamas didžiausias tikslinei grupei priskirtų moterų procentas.

Džiaugiamės, kad Šeškinės poliklinika veikia ne tik prisirašiusių pacientų atžvilgiu, bet ir aktyviai dalyvauja Vilniaus miesto iniciatyvų metu ir tokiu būdu padeda skatinti tiek moterų, tiek artimųjų sąmoningumą, drąsą tikrintis. Savivaldybės lėšomis poliklinika įsigijo ir antrąjį mamografą. Ne paslaptis, jog sostinės sveikatos sistema yra labiausiai pažengusi ir galinti užtikrinti didžiausią prieinamumą kai kalbame apie prevenciją itin svarbu maksimaliai išnaudoti galimybes ir matyti ne tik Vilniaus miesto ribas, bet ir visą regioną, o gal net ir Lietuvą“, – sako vicemerė Simona Bieliūnė.

Naujas mamografas – daugiau galimybių pacientėms

Šeškinės poliklinika nuosekliai investuoja į šiuolaikinę medicinos įrangą. Naujas mamografas suteikia galimybę daugiau pacienčių atlikti krūtų tyrimus poliklinikoje ir prisideda prie efektyvesnės ankstyvosios krūties vėžio diagnostikos.

Šeškinės poliklinikos direktorius Mindaugas Sinkevičius sako, jog investicijos į modernią diagnostikos įrangą yra svarbi įstaigos veiklos kryptis ir atsakomybė pacientams.

„Naujojo mamografo įsigijimas – dar vienas žingsnis stiprinant ankstyvosios krūties vėžio diagnostikos galimybes. Tačiau ties tuo nesustojame – planuojame įsigyti ir automatinio krūtų ultragarsinio tyrimo (ABUS) įrangą. Ji leistų atlikti standartizuotus trimačius krūtų audinių tyrimus, kurių vaizdus gydytojai galėtų išsamiai vertinti ir prireikus pakartotinai peržiūrėti. Tikime, kad nuoseklus dėmesys prevencijai, šiuolaikinėms technologijoms ir paslaugų prieinamumui padeda gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę“, – akcentuoja Šeškinės poliklinikos direktorius Mindaugas Sinkevičius.

Radiologijos ir diagnostikos skyriaus vedėjas, gydytojas Antanas Pempė taip pat atkreipia dėmesį į poliklinikoje naudojamas pažangias technologijas, padedančias gydytojams vertinti krūtų tyrimų rezultatus. Viena jų – dirbtiniu intelektu paremta „Koios Medical“ sistema, skirta krūtų echoskopijos vaizdams analizuoti ir gydytojui padėti vertinti galimus pakitimus pagal BI-RADS klasifikaciją. Ši technologija papildo gydytojo darbą, tačiau nepakeičia jo klinikinio vertinimo.

BI-RADS – tarptautinė krūtų vaizdinių tyrimų (mamografijos, echoskopijos) rezultatų vertinimo sistema. Pagal ją pakitimai suskirstomi į kategorijas, o tai padeda gydytojams nuspręsti, ar pakanka stebėjimo, ar reikalingi papildomi tyrimai. Echoskopija – krūtų tyrimas ultragarsu, o mamografija – krūtų rentgeno tyrimas.

Svarbu ne tik pasitikrinti, bet ir tęsti ištyrimą

Svarbų vaidmenį skatinant moteris rūpintis savo sveikata atlieka visuomeninės iniciatyvos. „Rožinio autobuso“ vadovė Greta Urmonaitė pabrėžia, kad kalbėti apie patikrą svarbu ne tik gydymo įstaigose – asmeninės patirtys ir atviri pokalbiai gali paskatinti moteris neatidėti profilaktinių tyrimų.

„Moterys dažnai atideda savo sveikatą ne todėl, kad nesupranta patikros svarbos, o todėl, kad susiduria su baime, kasdieniais rūpesčiais ar visai praktinėmis kliūtimis – nežino, kaip nuvykti į gydymo įstaigą, kaip suderinti vizitą su darbu ar pasirūpinti artimaisiais. Todėl mums svarbu ne tik kalbėti apie prevenciją, bet ir padėti moterims realiai pasiekti gydymo įstaigas. Kartais moteriai reikia ne dar kartą pasakyti, kad ji privalo pasitikrinti. Jai reikia padėti tai padaryti“, – sako „Rožinio autobuso“ vadovė Greta Urmonaitė.

Vis dėlto vien kalbėti apie patikrą nepakanka – svarbu ir pačioms rodyti pavyzdį. Vizito metu mamografijos tyrimą atliko ir pati iniciatyvos vadovė. Taip pat, svarbu prisiminti, kad profilaktinis tyrimas yra pirmas žingsnis. Jei jo metu nustatoma pakitimų, būtina tęsti gydytojų rekomenduojamą ištyrimą ir laikytis tolesnių nurodymų.

Krūties vėžio prevencinė programa – galimybė pasitikrinti nemokamai

Lietuvoje vykdoma krūties vėžio prevencinė programa skirta 45–74 metų (imtinai) moterims. Pagal programą moterims kartą per dvejus metus atliekamas mamografinis tyrimas. Norint pasitikrinti, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl siuntimo. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustoms moterims tyrimas yra nemokamas, jei jos kreipiasi į gydymo įstaigą, turinčią sutartį su ligonių kasa. Prevencinėje programoje mamografija atliekama ir tada, kai moteris nejaučia jokių simptomų, nes pradiniai pakitimai dažnai būna nepastebimi.

Net jei moteris nepatenka į programoje nurodytą amžiaus grupę, tačiau pastebi nerimą keliančių simptomų ar turi nusiskundimų, svarbu nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją.

Daugiau informacijos apie krūties vėžio prevencinę programą galima rasti Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje.

„Kantrybės netikriname. Sveikatą tikriname.“

Šį rudenį Šeškinės poliklinika vykdo informacinę kampaniją „Kantrybės netikriname. Sveikatą tikriname.“, kuria siekiama paskatinti moteris neatidėlioti krūtų patikros ir priminti, kad ankstyvosiose stadijose krūties vėžys gali nesukelti jokių pastebimų simptomų.

Kampanija kviečia 45–74 metų moteris pasinaudoti krūties vėžio prevencine programa ir atlikti joms priklausantį mamografinį tyrimą. Profilaktiniai tyrimai padeda laiku pastebėti galimus pakitimus – nelaukiant, kol atsiras nusiskundimų.

Apie Šeškinės polikliniką

Šeškinės poliklinika – viena didžiausių Vilniaus miesto pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurioje sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos daugiau kaip 86 tūkst. pacientų. Įstaigoje dirba šeimos gydytojai, gydytojai specialistai, slaugytojai ir kiti sveikatos priežiūros profesionalai. Poliklinika teikia pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vykdo prevencines programas ir skatina gyventojus aktyviai rūpintis savo sveikata #kartu.

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.