2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Beveik ketvirtadalio krūties vėžio atvejų galima išvengti: pirmoji ponia Nacionaliniame vėžio centre Vilniuje

Beveik ketvirtadalio krūties vėžio atvejų galima išvengti: pirmoji ponia Nacionaliniame vėžio centre Vilniuje
Asociatyvi nuotrauka „Beveik ketvirtadalio krūties vėžio atvejų galima išvengti: pirmoji ponia Nacionaliniame vėžio centre Vilniuje“ (Gustavo Fring / Pexels)

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį lankėsi Nacionaliniame vėžio centre (NVC), kur dalyvavo krūties vėžio prevencijai skirtame renginyje.

„Rožinio spalio“ renginius kartu su NVC ir kitais partneriais rengia Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija (IWAV), įgyvendinanti iniciatyvą „Sužydėjusi viltis“ („Blossom of Hope“), kuria siekiama atkreipti dėmesį į krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos svarbą, pagerinti krūties vėžio diagnostiką ir gydymo rezultatus.

D. Nausėdienė sveikinimo kalboje pabrėžė, kad spalis – informuotumo apie krūties vėžį mėnuo – yra puikus metas atkreipti dėmesį į krūties vėžio prevenciją. „Rožinis spalis“ – tarptautinė krūties vėžio prevencijos akcija, kurios simbolis yra rožinis kaspinas.

„Šiandien mes vienijame jėgas, kad galėtume plačiau paskleisti rožinio solidarumo žinią per visą Lietuvą. Siekiame visoms moterims priminti, kaip svarbu rūpintis savo sveikata, – juk beveik ketvirtadalio krūties vėžio atvejų galima išvengti, laikantis sveikos gyvensenos principų ir reguliariai tikrinantis“, – sakė pirmoji ponia.

D. Nausėdienė pasidžiaugė, kad krūties vėžio prevencijos programa Lietuvoje vykdoma pagal naujausius europinius algoritmus, vakarietiškus standartus pasiekė taip pat ir krūties vėžio diagnostika bei gydymas.

Pirmoji ponia atkreipė dėmesį, kad reikia toliau gerinti prevencijos programų pasiekiamumą Lietuvos regionuose, užtikrinti, kad didėtų moterų įsitraukimas, šiuo metu užstrigęs ties 50 proc. riba. Taip pat būtina tinkamai pasirūpinti sergančiomis moterimis. Pagal prevencinę programą tam tikro amžiaus moterys kviečiamos nemokamai pasidaryti mamografiją, o apie dalyvavimą galima pasiteirauti pas šeimos gydytoją.

„Turime spartinti pacienčių kelią nuo ligos įtarimo iki paskirto gydymo, lengvinti sveikstančių moterų integraciją į gyvenimą, gerinti jų emocinę būklę ir socialines garantijas. Itin svarbu, kad vėžio diagnozę išgirdusi moteris neliktų viena su savo liga ir kasdienės buities rūpesčiais“, – sakė D. Nausėdienė.

Pirmoji ponia padėkojo IWAV už daugelį metų trunkančią kryptingą veiklą, kasmet organizuojamus „Rožinio spalio“ renginius, kartu su savivalda organizuojamą moterų pavėžėjimą prevencinei patikrai į Nacionalinį vėžio centrą bei kitas gydymo įstaigas. Atskiri padėkos žodžiai skirti IWAV iniciatyvų mecenatams bei rėmėjams, medikams onkologams, specializuotų vėžio centrų ekspertams.

Kreipdamasi į renginyje dalyvavusias moteris iš Alytaus ir Kupiškio, pirmoji ponia joms padėkojo už atliekamą rožinio kaspino ambasadorių vaidmenį, įkvepiantį visas Lietuvos moteris nebūti abejingas savo sveikatai ir neatidėti gyvybę gelbstinčio prevencinio patikrinimo.

„Būkime sveikos ir sveiki, būkime laimingi, o prireikus padėkime vieni kitiems įveikti negandas ir išbandymus. Bendrystėje – stiprybė!“ – sakė D. Nausėdienė, pabrėžusi rožinės žinios svarbą Lietuvos moterų ateičiai.

Renginyje taip pat dalyvavo JAV ambasadorė Lietuvoje Kara C. McDonald, NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas, IWAV iniciatyvos „Sužydėjusi viltis“ pirmininkė Ilona Skardinskienė, IWAV vadovė Ugnė Kukliauskaitė-Kairienė, NVC Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas dr. Mantas Trakymas ir NVC Spindulinio gydymo skyriaus vedėjas dr. Juras Kišonas.

Po renginio pirmoji ponia lankėsi NVC Išorinės spindulinės terapijos skyriuje, apžiūrėjo naujausią spindulinės terapijos įrangą, bendravo su radioterapijos specialistais ir čia besigydančiomis moterimis. Spindulinė terapija – gydymo būdas, kai tiksliai nukreipta spinduliuotė naikina naviko ląsteles; daugiau informacijos skelbia Nacionalinis vėžio centras.

D. Nausėdienė yra iniciatyvos „Sužydėjusi viltis“ globėja.

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.