2026 m. lapkričio 20 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Automuziejuje Vilniuje – J. Kygos paroda „Kulto anatomija“: apie 30 piešinių iki 2027 m. balandžio 1 d.

Automuziejuje Vilniuje – J. Kygos paroda „Kulto anatomija“: apie 30 piešinių iki 2027 m. balandžio 1 d.
Asociatyvi nuotrauka „Automuziejuje Vilniuje – J. Kygos paroda „Kulto anatomija“: apie 30 piešinių iki 2027 m. balandžio 1 d.“ (Shir Danieli / Pexels)

Lapkričio 19 d. vakarą Automuziejuje Vilniuje atidaryta automobilių dailininko ir fotografo Justino Kygos paroda „Kulto anatomija“. Ji kviečia pažvelgti į automobilius ne tik kaip į transporto priemones, bet ir kaip į kultūros, prisiminimų bei asmeninių istorijų dalį. Parodos atidarymo metu autorius svečiams pasakojo, kas įkvėpė ekspoziciją, kaip gimė jos idėja ir kodėl iš pirmo žvilgsnio paprastos išvaizdos automobilis gali slėpti ypatingą istoriją.

„Kulto anatomijos“ gimimas

Pasak J. Kygos, parodos idėja gimė reflektuojant – peržiūrėdamas visus praėjusių metų piešinius, jis pastebėjo, kokioms automobilių detalėms ir bruožams skiria daugiausia dėmesio. Greitai paaiškėjo, kad būtent tam tikros formos, linijos ir išskirtinės detalės automobilį paverčia ikonišku – kultiniu. Taip susiformavo ir parodos pavadinimas.

Vis dėlto ne visų parodoje vaizduojamų automobilių išskirtinumą lėmė jų retumas ar techninės savybės. Kai kuriuos darbus įkvėpė paties menininko gyvenimo momentai. Atidarymo metu J. Kyga papasakojo apie savo tėvo seną „Audi“ ir apie 7-osios serijos BMW, kuriuo važinėjo jo geografijos mokytoja. Toks automobilis mokytojai buvo gana neįprastas, todėl jį gerai prisiminė visi mokiniai.

Ko gali tikėtis lankytojai

Parodoje pristatoma apie 30 skirtingo formato darbų, sukurtų mišria technika – grafiniais flomasteriais, spalvotais pieštukais ir akrilu. Dauguma jų atlikti ant A4, A3 ar A2 formato popieriaus, o kai kurie – ant drobės. Mišri technika – kai viename darbe derinamos kelios skirtingos medžiagos, pavyzdžiui, flomasterių linijų aiškumas, pieštukų atspalviai ir akrilo sodrumas.

Piešiniuose įamžinti įvairūs automobiliai: vieni kultiniais tapo dėl kino filmų, pavyzdžiui, „Greiti ir įsiutę“, kiti – dėl savo vietos automobilių entuziastų istorijoje. Tarp jų ir „Nissan Skyline GT-R“ (R34) bei „Ferrari F50“.

Piešinius papildo originalios automobilių detalės, kurias J. Kyga parodai surinko pats – ieškojo jų socialiniuose tinkluose, pažįstamų rate ir muziejaus archyve. Šalia piešinių eksponuojamos detalės leidžia į automobilius pažvelgti ne tik per menininko interpretaciją, bet ir iš arčiau. Čia susitinka japoniškų, vokiškų, itališkų, amerikietiškų ir prancūziškų automobilių pasauliai – nuo klasikinių iki sportinių modelių.

Pastatas, skirtas automobiliams

Automuziejus Vilnius duris atvėrė 2023 m. gegužę buvusiame Vilniaus taksi parke – 1974 m. pastatytame funkcionalistinio stiliaus pastate, kurio viduje kyla dvi spiralinės rampos. Tokioje vietoje „Kulto anatomija“ natūraliai įsilieja į bendrą ekspoziciją. Pastatas, kuris nuo pat statybų tarnavo automobiliams, dabar pasakoja, kodėl jie mums brangūs.

Funkcionalizmas – praėjusio amžiaus architektūros kryptis, kurioje pastato forma pirmiausia pavaldi paskirčiai: fasadai paprasti, dekoro mažai, svarbiausia – patogus erdvių panaudojimas. Spiralinės rampos tokiuose automobilių pastatuose leidžia transporto priemonėms važiuoti tarp aukštų be liftų.

Kelionė po Automuziejų – tai kartu ir kelionė per automobilizmo istoriją. Skirtingų laikotarpių eksponatai leidžia lankytojams pamatyti, kaip bėgant dešimtmečiams keitėsi automobilių dizainas ir technologijos. Tai, kas vienu laikotarpiu buvo naujoviškas dizaino ar inžinerijos sprendimas, ilgainiui gali tapti atpažįstamu automobilių istorijos simboliu.

Paroda įrengta viršutiniame Automuziejaus Vilniaus aukšte. Pakeliui lankytojai galės apžiūrėti daugiau nei 100 transporto priemonių, susipažinti su automobilių istorija ir išvysti tokius išskirtinius modelius kaip „Hispano-Suiza“, „Delage“, kuris priklausė pačiam Nepalo karaliui, „Rolls-Royce Phantom III“ bei „Mercedes-Benz Nürburg 460“.

Apie autorių

Justinas Kyga – automobilių dailininkas ir fotografas, profesionaliai piešiantis jau apie devynerius metus. Menininko ryšys su automobilių piešimu prasidėjo dar vaikystėje. Būdamas septynerių, jis vieną savo piešinį išsiuntė į „Hot Wheels“ žurnalą. 2007 m. rugpjūtį darbas buvo išspausdintas, o jaunasis autorius už jį gavo „Camaro Z28“ modelį.

Ankstesnė J. Kygos paroda „Automobiliai“ Automuziejuje Vilniuje buvo atidaryta 2024 m. spalio 28 d. Joje buvo pristatyti 2015–2023 m. sukurti automobilių portretai.

Informacija lankytojams

Parodos laikas: iki 2027 m. balandžio 1 d.

Vieta: Automuziejus Vilnius, Dariaus ir Girėno g. 2.

Darbo laikas: 10.00–19.00 val., antradieniais nedirba.

Bilietai: parodą galima aplankyti įsigijus įprastą muziejaus bilietą.

Daugiau apie autorių: https://kyga.lt/, „Instagram“ @kygadraw, „Facebook“ „Car Drawing by J.Kyga“.

Mindaugas Petrauskas – jauniausios kartos Vilniaus kultūros žurnalistas, rašantis apie miesto sceną: koncertų erdves, gatvės meną, nepriklausomus teatrus ir naktinį gyvenimą. Jį domina, kur ir kaip Vilniuje gimsta nauja kultūra, dažnai dar prieš tai, kai apie ją sužino didieji leidiniai.Istorija:Mindaugas gimė 1994 m. Vilniuje, Pašilaičiuose, tuo metu dar tik augančiame rajone, kur, jo žodžiais, „nebuvo nieko, išskyrus laukus ir naujus namus“. Paauglystėje su draugais grojo pankroko grupėje, repetuodavo garaže ir koncertuodavo mažuose klubuose, kurių dauguma jau seniai uždaryti. Grupė iširo, bet liko įprotis fotografuoti ir aprašinėti kiekvieną koncertą, į kurį nueidavo.Vilniaus dailės akademijoje studijavo meno istoriją ir teoriją, o studijų metais pradėjo leisti internetinį naujienlaiškį apie Vilniaus alternatyviąją sceną. Iš pradžių jį prenumeravo keliasdešimt draugų, vėliau – keli tūkstančiai skaitytojų. Naujienlaiškį pastebėjo kultūros portalas, pasiūlęs Mindaugui rašyti reguliariai.Šiandien jis rašo kultūros leidiniams, veda pokalbių ciklą su jaunais Vilniaus menininkais ir vis dar leidžia savo naujienlaiškį. Jo tekstai išsiskiria tuo, kad jis rašo ne tik apie renginius, bet ir apie erdves: kas nutinka buvusiems fabrikams, kodėl uždaromi klubai, kaip gentrifikacija išstumia menininkų dirbtuves iš Naujamiesčio ir Šnipiškių. Čia jo temos kartais susikerta su Monikos Kazlauskaitės tekstais, ir jie ne kartą rašė kartu.Temos, kurioms jis ištikimas:nepriklausoma muzikos, teatro ir vizualiųjų menų scena industrinės erdvės, virtusios kultūros centrais gatvės menas ir miesto viešųjų erdvių naudojimas naktinis Vilniaus gyvenimas ir jo reguliavimasAsmeniškai: Mindaugas gyvena Šnipiškėse, nuomojasi butą su dviem draugais muzikantais, turi daugiau nei tūkstančio vinilinių plokštelių kolekciją ir kiekvieną penktadienį stengiasi nueiti į bent vieną koncertą, kuriame dar nėra buvęs.