2026 m. lapkričio 4 d., trečiadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Pašto ženklas „Valdui Adamkui – 100 metų“: kaina 1,65 Eur, antspaudas Vilniuje

Pašto ženklas „Valdui Adamkui – 100 metų“: kaina 1,65 Eur, antspaudas Vilniuje
Asociatyvi nuotrauka „Pašto ženklas „Valdui Adamkui – 100 metų“: kaina 1,65 Eur, antspaudas Vilniuje“ (Tolga deniz Aran / Pexels)

Šiandien, lapkričio 3 d., minint Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus 100-ąjį gimtadienį, Lietuvos paštas išleidžia jam skirtą pašto ženklą. Taip įamžinamas vienos ryškiausių šiuolaikinės Lietuvos istorijos asmenybių gyvenimas ir indėlis į valstybės raidą.

Pašto ženklo išleidimo dieną pirmosios dienos datos spaudu jis bus antspauduojamas Vilniaus pašto skyriuje, įsikūrusiame adresu Totorių g. 8. Pašto ženklo „Valdui Adamkui – 100 metų“ nominalas – 1,65 Eur, tiražas – 15 tūkst. egzempliorių. Naujajame pašto ženkle panaudota Arturo Valiaugos studijos „Fotoprojektai“ nuotrauka. Pirmosios dienos antspaudas – speciali žyma su ženklo išleidimo data, kurią filatelistai vertina kaip kolekcinį priedą prie naujo pašto ženklo.

Nominalas rodo, kokio dydžio siuntai ar laiškui pakanka tokio ženklo, o jubiliejiniai pašto ženklai dažnai renkami kaip kolekcinė vertybė. Plačiau apie paslaugas galima sužinoti Lietuvos pašto svetainėje.

„Švęsdami Prezidento Valdo Adamkaus 100-metį pagerbiame išskirtinę asmenybę, kurios gyvenimas yra neatsiejama modernios, laisvos ir vakarietiškos Lietuvos istorijos dalis. Nuoširdžiai sveikinu Prezidentą jubiliejaus proga ir linkiu jam sveikatos bei stiprybės. Šiai sukakčiai skirtas pašto ženklas tebūna mūsų pagarbos ir dėkingumo išraiška už jo ypatingus nuopelnus valstybei“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

„Valdo Adamkaus 100-metis yra išskirtinė sukaktis, kviečianti prisiminti jo gyvenimo kelią, nuveiktus darbus ir indėlį į Lietuvos valstybės istoriją. Nuoširdžiai sveikiname Prezidentą šio garbingo jubiliejaus proga ir linkime sveikatos ir stiprybės. Džiaugiamės, kad Lietuvos pašto išleidžiamas pašto ženklas leis įamžinti šią reikšmingą sukaktį ir išsaugoti ją ateities kartoms. Pašto ženklas yra nedidelis, bet prasmingas pagarbos ženklas žmogui, kurio gyvenimo istorija yra neatsiejama nuo Lietuvos istorijos“, – sako Kastytis Valantinas, Lietuvos pašto generalinis direktorius.

Valdas Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Antrojo pasaulinio karo metais jis dalyvavo rezistencinėje veikloje prieš nacius, o 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1949 m. išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas, ten baigė Ilinojaus technologijos institutą ir didelę savo profesinio gyvenimo dalį skyrė aplinkosaugai. Dirbdamas JAV Aplinkos apsaugos agentūroje, 1981–1997 m. jis vadovavo jos Vidurio Vakarų regionui.

1998 m. Valdas Adamkus buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Šias pareigas ėjo dvi kadencijas: 1998–2003 m. ir 2004–2009 m. Prezidentavimo laikotarpiu jis daug dėmesio skyrė Lietuvos tarptautinių ryšių stiprinimui, šalies integracijai į Vakarų struktūras, demokratinių vertybių puoselėjimui ir aplinkosaugai.

Apie Lietuvos paštą:

Lietuvos paštas yra didžiausias pašto ir siuntų paslaugų teikėjas šalyje. Klientus aptarnaujame pasitelkdami 158 pašto skyrius, 465 mobiliuosius laiškininkus ir beveik 1500 paštomatų Baltijos šalyse. Bendrovės vizija – būti pirmu siuntų pristatymo paslaugų pasirinkimu kiekvienam gyventojui ir verslui Lietuvoje bei Baltijos šalyse.

Mindaugas Petrauskas – jauniausios kartos Vilniaus kultūros žurnalistas, rašantis apie miesto sceną: koncertų erdves, gatvės meną, nepriklausomus teatrus ir naktinį gyvenimą. Jį domina, kur ir kaip Vilniuje gimsta nauja kultūra, dažnai dar prieš tai, kai apie ją sužino didieji leidiniai.Istorija:Mindaugas gimė 1994 m. Vilniuje, Pašilaičiuose, tuo metu dar tik augančiame rajone, kur, jo žodžiais, „nebuvo nieko, išskyrus laukus ir naujus namus“. Paauglystėje su draugais grojo pankroko grupėje, repetuodavo garaže ir koncertuodavo mažuose klubuose, kurių dauguma jau seniai uždaryti. Grupė iširo, bet liko įprotis fotografuoti ir aprašinėti kiekvieną koncertą, į kurį nueidavo.Vilniaus dailės akademijoje studijavo meno istoriją ir teoriją, o studijų metais pradėjo leisti internetinį naujienlaiškį apie Vilniaus alternatyviąją sceną. Iš pradžių jį prenumeravo keliasdešimt draugų, vėliau – keli tūkstančiai skaitytojų. Naujienlaiškį pastebėjo kultūros portalas, pasiūlęs Mindaugui rašyti reguliariai.Šiandien jis rašo kultūros leidiniams, veda pokalbių ciklą su jaunais Vilniaus menininkais ir vis dar leidžia savo naujienlaiškį. Jo tekstai išsiskiria tuo, kad jis rašo ne tik apie renginius, bet ir apie erdves: kas nutinka buvusiems fabrikams, kodėl uždaromi klubai, kaip gentrifikacija išstumia menininkų dirbtuves iš Naujamiesčio ir Šnipiškių. Čia jo temos kartais susikerta su Monikos Kazlauskaitės tekstais, ir jie ne kartą rašė kartu.Temos, kurioms jis ištikimas:nepriklausoma muzikos, teatro ir vizualiųjų menų scena industrinės erdvės, virtusios kultūros centrais gatvės menas ir miesto viešųjų erdvių naudojimas naktinis Vilniaus gyvenimas ir jo reguliavimasAsmeniškai: Mindaugas gyvena Šnipiškėse, nuomojasi butą su dviem draugais muzikantais, turi daugiau nei tūkstančio vinilinių plokštelių kolekciją ir kiekvieną penktadienį stengiasi nueiti į bent vieną koncertą, kuriame dar nėra buvęs.