2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Medinės architektūros centre naują parodą pristato medžio studija „Natyvai“

Medinės architektūros centre naują parodą pristato medžio studija „Natyvai“
Asociatyvi nuotrauka „Medinės architektūros centre naują parodą pristato medžio studija „Natyvai““ (Julia Taubitz / Unsplash)

Vilniaus miesto muziejaus Medinės architektūros centre spalio 1 dieną 18 val. duris atveria autorinė medžio studijos „Natyvai“ paroda „Pagaliukų principas”. Ši paroda muziejuje veiks iki spalio 25 dienos.

  • Atidarymas: spalio 1 dieną 18 val.
  • Paroda veiks: iki spalio 25 dienos
  • Vieta: Vilniaus miesto muziejaus Medinės architektūros centras, Polocko g. 52, Vilnius

Apie parodą

Natyvų kūrybinį duetą, Justiną Laukaitytę ir Andrių Staliulionį, sunku vienareikšmiškai įvardinti – ar tai medinių objektų dizaineriai, ar konceptualiai dirbantys staliai? O gal kultūros aktyvistai Dzūkijoje? Vilnių iškeitę į miškingiausią Lietuvos kraštą, jie grįžta su jautria medinių dirbinių instaliacija, norėdami iš arti supažindinti su savo kūrybine „virtuve“ – įvairiais tarpiniais objektais. Tai eksperimentai, įgyvendintų ir neįgyvendintų objektų prototipai, procese atsiradę elementai ir dekonstruoti kūriniai.

Kaip patys įvardija, tai rodo ne tam, kad pasipuikuotų amato išmanymu, bet todėl, kad tarpiniuose, neužbaigtuose kūriniuose yra kur kas daugiau asmeniškumo ir intymumo. Realizuoti objektai iškeliauja ir net pasimiršta, o su prototipais gyvenama ilgai ir glaudžiai. Jie yra mąstymo įrankiai, tiesioginis autorių rankos ir minties tęsinys. Neužbaigtumas kviečia žiūrovą įsivaizduoti ir fantazuoti apie galimas baigtis.

O smalsumui patenkinti – ir vienas baigtinis eksponatas – tai Lietuvos Nacionalinio dailės muziejaus įsigyta lentyna, kurioje pušis pristatoma kaip tauri, konstruktyvi medžiaga, o forma įkvėpta „nuoširdžių“, atviros konstrukcijos liaudies baldų.

Prototipas – pirmasis bandomasis gaminio variantas, kuriuo tikrinama idėja. Dzūkija – pietryčių Lietuvos etnografinis regionas.

Apie parodų ciklą „Dizaino outsaideriai“

„Pagaliukų principas“ – trečioji Marijos Puipaitės kuruojamo ciklo „Dizaino outsaideriai“ paroda. Šiame cikle pristatomi individualūs medžio meistrai, kuriantys autorinius funkcinius objektus. Ciklo idėjos autorė ir kuratorė – dizainerė Marija Puipaitė.

Ciklo sumanytoją, dizainerę ir kuratorę M. Puipaitę įkvėpė meilė profesionaliems amatams ir restauracijos menui, kuriame ne tik išlaikomas tam tikras praktikos idealizmas, bet ir įmanoma ištrinti epochų ribas, tiesiogiai prisiliesti prie praeities. Čia kūrybiniai sumanymai ir principai neretai pranoksta net ir konceptualaus dizaino praktikas.

Pirmoji šio ciklo paroda – Evaldo Jurčiukonio autorinė paroda „Detalių istorijos“ (2025), o antroji – iliustratoriaus Karolio Strautnieko paroda „Suolų karštinė“ (2026).

Apie Vilniaus miesto muziejaus Medinės architektūros centrą

Vilniaus miesto muziejaus Medinės architektūros centras įkurtas restauruotame kultūros paveldo objekte – mediniame name Užupyje (Polocko g. 52, Vilnius). Centras pasakoja apie medinę architektūrą mieste – jos paveldą, amatus ir technologijas, taip pat pristato šiuolaikinius tvarius ir ekologiškus sprendimus bei skatina tvaraus vystymosi principais grįstą požiūrį į miesto gyvenseną.

Užupis – istorinė Vilniaus dalis kitapus Vilnelės upės.

Viktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų) šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius migracija ir naujosios miesto virtuvės maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.