Šiemet atliktas naujausias tuščių cigarečių pakelių tyrimas atskleidžia, kad nelegalios tabako rinkos dalis Lietuvoje išlieka itin aukšta – 2026 m. antrąjį ketvirtį ji siekė 25.4 proc. Pareigūnams metus dideles pastangas išorinės sienos apsaugai, tradicinės kontrabandos iš Baltarusijos mastas sumažėjo, tačiau šį pokytį visiškai atsveria sparčiai auganti padirbtų cigarečių rinka. Panašios tendencijos stebimos ir kitose Baltijos šalyse – Estijoje nelegalios rinkos dalis pasiekė istorinį piką, o Latvijoje padirbiniai jau sudaro didžiąją šešėlinės rinkos dalį.
„Matome esminį nelegalios tabako rinkos pokytį – nusikalstamos grupuotės prisitaiko prie griežtesnės sienų kontrolės ir keičia veikimo modelį. Nors tradicinės kontrabandos srautai ir mažėja, vis didesne problema tampa padirbtos cigaretės. Tai rodo, kad kova su šešėline rinka negali apsiriboti vien pasienio kontrole. Būtina užkirsti kelią nelegaliai gamybai ir produkcijos platinimui šalies viduje“, – sako Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos atstovas Arnas Neverauskas.
Spartus padirbinių augimas
Tyrimo duomenimis, 2026 m. antrąjį ketvirtį nelegalių cigarečių kiekis išaugo ir sudarė 25.4 proc. Lietuvos rinkos, kai 2025 m. trečiąjį ketvirtį šis skaičius siekė 23.5 proc. Matoma nauja tendencija – sparčiai auga padirbtų cigarečių dalis. Vos per metus rinkoje padirbiniai išaugo nuo 6,2 proc. (2025 m. antrąjį ketvirtį) iki net 10,4 proc. šių metų antrąjį ketvirtį.
Padirbtos cigaretės – tai gaminiai, pagaminti neteisėtai ir paženklinti kaip žinomų gamintojų prekės. Jie neturi akcizo ženklų ir nėra kontroliuojami pagal kokybės bei saugos reikalavimus, todėl jų sudėtis nežinoma.
„Padirbtų cigarečių augimas kelia ypatingą nerimą, nes tai jau ne vien nelegaliai per sieną gabenamos prekės. Susiduriame su pramoniniu mastu organizuojama klastojimo veikla, kai produkcija gali būti gaminama pačiame regione, o vėliau platinama nusistovėjusiais kanalais. Tokiam verslui palankias sąlygas sukuria aukštos tabako gaminių kainos Lietuvoje. Vartotojai ieško pigesnių alternatyvų, o nusikalstamos grupuotės naudojasi šia paklausa“, – teigia A. Neverauskas.
Situacija blogiausia regionuose
Tyrimas atskleidžia, kad nelegalios rinkos problema ypač aštri šalies regionuose. Didžiausia nelegalios rinkos dalis užfiksuota Panevėžyje, kur ji siekia net 39,1 proc. Visagine šis skaičiaus – 35,2 proc., Marijampolėje – 31,9 proc., Plungėje – 29,1 proc., Tauragėje – 29 proc., Alytuje – 28,9 proc., Telšiuose – 27,1 proc. Aukšta nelegalios rinkos dalis ir Vilniuje – čia fiksuojamas 29 proc. rodiklis.
„Aukšti rodikliai skirtinguose Lietuvos miestuose rodo, kad nelegali produkcija cirkuliuoja per puikiai veikiančius, nusistovėjusius platinimo tinklus. Todėl vien tik sienų kontrolės nepakanka – reikia stiprinti kovą su nelegalia gamyba šalies viduje, sekant logistikos grandines ir prekybos kanalus“, – aiškina A. Neverauskas.
Estijoje – dramatiškas šešėlio augimas
Baltijos šalių duomenys rodo, kad falsifikatų bumas yra bendra viso regiono tendencija. Estija, ilgą laiką buvusi skaidriausia regiono šalimi, patyrė tikrą šešėlio sprogimą. Čia dėl sparčiai augusio akcizo, nelegalios rinkos dalis nuo 11 proc. (2024 m. antrąjį ketvirtį) išaugo beveik trigubai (iki 27 proc. 2026 m. antrąjį ketvirtį), o padirbtų cigarečių dalis pasiekė rekordinius 17,2 proc.
Savo ruožtu kaimyninėje Latvijoje, kur nelegalūs produktai sudaro 22,1 proc. bendros rinkos, padirbiniai užima net 17,1 proc. Tai sudaro didžiąją dalį viso Latvijos šešėlio.
„Baltijos šalių patirtis rodo, kad pernelyg daug didinami tabako gaminių akcizai veikia kaip katalizatorius nusikalstamoms grupuotėms. Sugriežtinus išorinių sienų kontrolę, nelegalus verslas akimirksniu persikėlė į ES vidų, kur klastotės gaminamos nusikalstamų grupuočių pramoniniu būdu“, – reziumuoja NTGA atstovas.
Akcizas – netiesioginis mokestis, įskaičiuotas į tabako gaminių kainą. Jį surenka valstybė, todėl už nelegalią produkciją šis mokestis į biudžetą nepatenka. Informacijos apie akcizus ir muitinės veiklą pateikia Lietuvos muitinė.
Skaičiuojama, kad dėl nemažėjančio nelegalios cigarečių rinkos masto ir augančio falsifikatų populiarumo, Lietuvos valstybės biudžetas kasmet netenka daugiau nei 95–97 mln. eurų vien tik nesurinkto akcizo mokesčio. Ekspertų teigimu, nelegalios rinkos struktūros pokyčiai rodo, kad šie praradimai gali dar labiau augti, jei nebus imtasi kompleksinių kovos priemonių šalies viduje.
Tuščių pakelių tyrimas yra vienas dažniausiai naudojamų metodų vertinant nelegalios tabako rinkos mastą – jo metu įvairiose vietose renkami tušti cigarečių pakeliai ir analizuojama jų kilmė bei apmokestinimas
Pirkti cigaretes saugiausia parduotuvėse, turinčiose teisę prekiauti tabako gaminiais. Legalūs pakeliai turi akcizo markę ir sveikatos įspėjimus lietuvių kalba, o itin žema kaina dažnai rodo neteisėtą kilmę. Apie įtartiną prekybą galima pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
