2026 m. lapkričio 9 d., pirmadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Elektromobiliu per mėnesį nuvažiuota 1583 km: įkrauta keturis kartus, Vilniuje sutaupyta 480 eurų

Elektromobiliu per mėnesį nuvažiuota 1583 km: įkrauta keturis kartus, Vilniuje sutaupyta 480 eurų
Asociatyvi nuotrauka „Elektromobiliu per mėnesį nuvažiuota 1583 km: įkrauta keturis kartus, Vilniuje sutaupyta 480 eurų“ (Andrew Roberts / Unsplash)

SEB banko kartu su verslininku Robertu Kalinkinu atliktas eksperimentas atskleidė, kad realios elektromobilių galimybės gerokai pranoksta daugelio Lietuvos gyventojų įsitikinimus. Naujausio tyrimo duomenimis, nuo elektromobilio įsigijimo gyventojus dažniausiai atbaido nerimas dėl vienu įkrovimu nuvažiuojamo atstumo, įkrovimo infrastruktūros prieinamumo ir automobilio kainos. Vis dėlto R. Kalinkino šeima, per 30 dienų elektromobiliu įveikusi beveik 1600 kilometrų, pastebėjo, kad daugelis nuogąstavimų praktikoje nepasitvirtina.

Siekdami praktiškai įvertinti dabartinę situaciją elektromobilių rinkoje, SEB bankas kartu su verslininku Robertu Kalinkinu inicijavo mėnesio trukmės eksperimentą. Jo metu R. Kalinkinas su šeima kasdien naudojosi „CUPRA Tavascan“ elektromobiliu ir fiksavo įvairius rodiklius: nuvažiuotą atstumą, įkrovimų trukmę ir kainą, parkavimo privalumus.

Per mėnesį – tik keturi įkrovimai ir sutaupyti 500 eurų

Per 30 eksperimento dienų R. Kalinkino šeima elektromobiliu nuvažiavo 1583 kilometrus, o per visą šį laikotarpį jį įkrauti prireikė vos keturis kartus. Šeima kelionėms išnaudojo apie 333 kWh elektros energijos ir iš viso elektromobiliui įkrauti per mėnesį išleido apie 123 eurus. Kilovatvalandė (kWh) yra elektros energijos matavimo vienetas, pagal kurį skaičiuojamas ir elektromobilio sunaudojimas, ir įkrovimo kaina. Kaina skiriasi priklausomai nuo operatoriaus, stotelės galios ir to, ar automobilis kraunamas namuose, ar viešoje stotelėje.

Be to, eksperimentas atskleidė dar vieną itin reikšmingą elektromobilių finansinį privalumą. R. Kalinkino skaičiavimu, dėl elektromobiliams taikomų lengvatų automobilių stovėjimo aikštelėse, per mėnesį Vilniuje pavyko sutaupyti net 480 eurų. Panašiai tiek šeimai kainuotų elektromobilio lizingo įmoka, renkantis modelius iki 42 tūkst. eurų.

Parkavimo lengvatų elektromobiliams sąlygas ir registravimo tvarką nustato savivaldybė, todėl jos įvairiuose miestuose gali skirtis. Aktualią informaciją apie Vilniaus parkavimo zonas galima rasti Vilniaus miesto savivaldybės svetainėje.

„Elektromobilį šeimoje naudojame jau penkerius metus, todėl ši transporto priemonė mums jau tapo įprasta. Eksperimento metu atidžiau stebėjome įvairius rodiklius ir dar kartą įsitikinome, kad elektromobilių įkrovimas kasmet spartėja, o jo kaina yra gerokai mažesnė nei degalų. Manau, kad abejonių dėl elektromobilių patogumo turi tie žmonės, kurie dar nėra pakankamai susipažinę su šia technologija, nebandė patys keliauti elektromobiliu. Mums privalumai akivaizdūs – paprastesnė priežiūra, lengvesnis valdymas, mažesnės sąnaudos, parkavimo mieste privalumai. Visa tai suteikia kasdienio patogumo, kurio nebenorėtume atsisakyti“, – teigia R. Kalinkinas.

Rinka keičiasi greičiau nei įsitikinimai

Neseniai SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas parodė, kad viena didžiausių kliūčių įsigyti elektromobilį Lietuvoje tebėra abejonės dėl jo praktiškumo kasdienėse kelionėse. Beveik pusė (39 proc.) apklaustų gyventojų mano, kad vienu įkrovimu elektromobilis galėtų nuvažiuoti per mažą atstumą, o 36 proc. abejoja, ar tokia transporto priemonė atitiktų jų kasdienius poreikius. Tarp priežasčių, dėl kurių lietuviai nesirinktų elektromobilio, taip pat minima nepakankamai išvystyta įkrovimo infrastruktūra (36 proc.) ir pernelyg didelė automobilio kaina (31 proc.).

„Pagrindinės priežastys, dėl kurių gyventojai nesiryžta įsigyti elektromobilio, jau ne vienerius metus išlieka panašios. Daugelis vis dar abejoja, ar elektromobiliu galės įveikti ilgesnius atstumus, ar bus patogu jį įkrauti ir ar tokia transporto priemonė atitiks jų finansines galimybes. Tačiau elektromobilių technologijos sparčiai tobulėja, o pastaraisiais metais Lietuvoje reikšmingai išsiplėtė ir įkrovimo infrastruktūra. Taigi realios naudojimo galimybės keičiasi, tačiau ne visi gyventojai šiuos pokyčius pastebi“, – sako SEB banko lizingo departamento vadovas Simonas Norbutas.

Nemaža dalis lietuvių elektromobilio dar nėra išbandę

Anot SEB banko atlikto tyrimo, nemaža dalis Lietuvos gyventojų su elektromobiliais dar nėra artimiau susipažinę. Šiuo metu elektromobilius vairuoja apie 5 proc. respondentų, o dar 11 proc. nurodo elektromobilį vairavę per pastaruosius metus. Apie 15 proc. apklaustųjų elektromobiliu yra keliavę kaip keleiviai. Tuo metu net 46 proc. apklaustųjų teigia iki šiol neturėję jokios tiesioginės patirties su elektromobiliais.

„Nemaža dalis įsitikinimų apie elektromobilius kyla dėl informacijos ir asmeninės patirties stokos. Vienas paprasčiausių būdų patikrinti, ar elektromobilis tinkamas individualiems poreikiams – tiesiog išsinuomoti tokią transporto priemonę savaitgaliui ir patiems įsitikinti, ar jis atitiktų šeimos ar asmens kasdienius įpročius“, – sako S. Norbutas.

Prieš ilgesnę kelionę elektromobiliu paprastai planuojamas maršrutas pagal įkrovimo stotelių žemėlapius, kuriuos siūlo stotelių operatorių programėlės. Realus automobilio nuvažiuojamas atstumas gali kisti dėl oro temperatūros, greičio ir važiavimo stiliaus.

Šių metų rugpjūčio mėnesį SEB banko užsakymu apklausą Lietuvoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo daugiau nei 1500 18–74 m. amžiaus gyventojų.

Mindaugas Petrauskas – jauniausios kartos Vilniaus kultūros žurnalistas, rašantis apie miesto sceną: koncertų erdves, gatvės meną, nepriklausomus teatrus ir naktinį gyvenimą. Jį domina, kur ir kaip Vilniuje gimsta nauja kultūra, dažnai dar prieš tai, kai apie ją sužino didieji leidiniai.Istorija:Mindaugas gimė 1994 m. Vilniuje, Pašilaičiuose, tuo metu dar tik augančiame rajone, kur, jo žodžiais, „nebuvo nieko, išskyrus laukus ir naujus namus“. Paauglystėje su draugais grojo pankroko grupėje, repetuodavo garaže ir koncertuodavo mažuose klubuose, kurių dauguma jau seniai uždaryti. Grupė iširo, bet liko įprotis fotografuoti ir aprašinėti kiekvieną koncertą, į kurį nueidavo.Vilniaus dailės akademijoje studijavo meno istoriją ir teoriją, o studijų metais pradėjo leisti internetinį naujienlaiškį apie Vilniaus alternatyviąją sceną. Iš pradžių jį prenumeravo keliasdešimt draugų, vėliau – keli tūkstančiai skaitytojų. Naujienlaiškį pastebėjo kultūros portalas, pasiūlęs Mindaugui rašyti reguliariai.Šiandien jis rašo kultūros leidiniams, veda pokalbių ciklą su jaunais Vilniaus menininkais ir vis dar leidžia savo naujienlaiškį. Jo tekstai išsiskiria tuo, kad jis rašo ne tik apie renginius, bet ir apie erdves: kas nutinka buvusiems fabrikams, kodėl uždaromi klubai, kaip gentrifikacija išstumia menininkų dirbtuves iš Naujamiesčio ir Šnipiškių. Čia jo temos kartais susikerta su Monikos Kazlauskaitės tekstais, ir jie ne kartą rašė kartu.Temos, kurioms jis ištikimas:nepriklausoma muzikos, teatro ir vizualiųjų menų scena industrinės erdvės, virtusios kultūros centrais gatvės menas ir miesto viešųjų erdvių naudojimas naktinis Vilniaus gyvenimas ir jo reguliavimasAsmeniškai: Mindaugas gyvena Šnipiškėse, nuomojasi butą su dviem draugais muzikantais, turi daugiau nei tūkstančio vinilinių plokštelių kolekciją ir kiekvieną penktadienį stengiasi nueiti į bent vieną koncertą, kuriame dar nėra buvęs.