2026 m. lapkričio 4 d., trečiadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilniaus nuotekų valykla išmaniąja sistema sutaupė 2,5 mln. eurų: mažiau elektros ir reagentų sąnaudų

Vilniaus nuotekų valykla išmaniąja sistema sutaupė 2,5 mln. eurų: mažiau elektros ir reagentų sąnaudų
Asociatyvi nuotrauka „Vilniaus nuotekų valykla išmaniąja sistema sutaupė 2,5 mln. eurų: mažiau elektros ir reagentų sąnaudų“ (Bob Brewer / Unsplash)

Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ skaičiuoja, kad sostinės nuotekų valykloje 2025 metų pradžioje pradėjus veikti išmaniajai valymo procesų valdymo sistemai – iki šiol jau sutaupyta apie 2,5 mln. eurų. Automatizuotų algoritmų valdomas valyklos įrenginių darbas leido sumažinti elektros bei reagentų sąnaudas, išlaikyti aukštus nuotekų išvalymo standartus.

Į išmaniąją nuotekų procesų valdymo sistemą „Vilniaus vandenys“ investavo 1,27 mln. eurų. Ši sistema Vilniaus nuotekų valykloje pradėjo veikti 2025 metų pavasarį.

Sostinės nuotekų valykla kasdien išvalo apie 125 tūkst. kubinių metrų nuotekų – maždaug trečdalį viso Lietuvoje susidarančių nuotekų kiekio.

„Didelis valyklos mastas reiškia, kad svarbu ne tik pasiekti aukštus išvalymo rodiklius, bet ir kuo efektyviau naudoti energiją bei kitus išteklius. Sistema realiuoju laiku analizuoja atitekančias nuotekas, biologinio valymo procesą, stebi nuotekose esančių medžiagų skaidymą ir pagal gaunamus duomenis automatiškai balansuoja maišyklių, siurblių bei orapūčių darbą, dozuoja valymo procesui reikalingus reagentus. Valyklos veiklos efektyvumas svarbus įmonei ir aplinkai – net ir nedideli procesų optimizavimo pokyčiai, inovacijos čia turi reikšmingą poveikį“, – sako Viktoras Matonis, „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos vadovas.

Pirmojo nuotekų valymo etapo metu vyksta mechaninis valymas, kai iš nuotekų pašalinamos stambios fizinės priemaišos, tokios kaip atliekos, smėlis, riebalai ar net ausų krapštukai, sauskelnės. Antrojo etapo metu vyksta biologinis valymas, kai pasitelkiami mikroorganizmai – jie natūraliai skaido vandenyje likusius organinius nešvarumus. Dėl šios priežasties į kanalizaciją nereikėtų mesti drėgnųjų servetėlių, ausų krapštukų, sauskelnių ar riebalų – tokios atliekos kelia riziką tinklams ir siurblinėms, jas reikia išmesti su buitinėmis atliekomis.

Paskutinis etapas – tretinis nuotekų valymas, kai nuotekos filtruojamos per itin smulkius filtrus, kurie efektyviai sulaiko net ir pačias mažiausias daleles. Valykloje pašalinama net iki 12 mikronų dydžio daleles – jos yra maždaug penkis kartus plonesnės už žmogaus plauką.

Kaip veikia išmani sistema valykloje?

Išmani sistema veikia ne tik kaip įrankis įrenginių darbui reguliuoti. Sistema kuria virtualią valyklos procesų kopiją – vadinamąjį skaitmeninį dvynį, kuriame realiuoju laiku modeliuojami skirtingi veiklos scenarijai. Įvertinus šiuos scenarijus fiziniams įrenginiams perduodami optimalūs valdymo algoritmai.

Skaitmeninis dvynys – kompiuterinis realaus objekto modelis, atnaujinamas pagal jutiklių duomenis. Jame galima išbandyti sprendimus iš anksto, nekeliant rizikos tikriems įrenginiams.

Sistema taip pat veikia globaliame debesų kompiuterijos tinkle ir keičiasi duomenimis su kitomis vandentvarkos įmonėmis, todėl gali pasinaudoti tarptautine patirtimi ir geriau reaguoti į netipinius taršos atvejus.

„Automatizuoti algoritmai, išmanios sistemos yra svarbios valdant ekstremalias situacijas, pavyzdžiui, per dideles liūtis, kai nuotekų kiekiai išauga labai sparčiai, o į jas gali patekti neįprastų teršalų. Automatizavus dalį pasikartojančių procesų keičiasi ir darbuotojų vaidmuo – daugiau dėmesio galima skirti duomenų analizei bei sprendimų priėmimui, o ne techniniams darbams“, – pabrėžia V. Matonis.

Taikant žiedinės ekonomikos principus iš valymo metu susidarančio dumblo gaminama elektros energija, todėl Vilniaus nuotekų valykla pati pasigamina apie ketvirtadalį jos veiklai reikalingos energijos.

Aukštesni nuotekų išvalymo rodikliai

Po 2024 metais baigtos rekonstrukcijos valykloje įdiegti technologiniai sprendimai leidžia pasiekti aukštesnius nuotekų išvalymo rodiklius ir užtikrinti atitiktį itin griežtiems aplinkosaugos reikalavimams.

Sprendimai padeda užtikrinti atitiktį tarptautiniams HELCOM aplinkosaugos standartams ir prisideda prie Neries bei Baltijos jūros apsaugos.

HELCOM – Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija, vienijanti Baltijos jūros valstybes. Jos rekomendacijos nustato, kiek azoto ir fosforo gali likti išvalytose nuotekose, nes šios medžiagos skatina vandens telkinių užželimą.

„Mūsų turima technologija padeda tiksliau valdyti biologinio valymo procesus ir palaikyti jų stabilumą, todėl galime užtikrinti nuolatinę nuotekų išvalymo kokybę. Tai svarbu ne tik siekiant atitikti aplinkosaugos reikalavimus, bet ir mažinant į aplinką patenkančių teršalų kiekį. Tikslesnis procesų valdymas taip pat prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo. Be to, efektyvesnis esamos infrastruktūros naudojimas padeda išnaudoti jos pajėgumą“, – teigia V. Matonis.

Tarp Pilaitės ir Vilkpėdės mikrorajonų bei Grigiškių gyvenvietės įsikūrusi Vilniaus miesto nuotekų valykla kartu su dumblo apdorojimo įrenginiais ir kompostavimo aikštelėmis užima apie 56 hektarų teritoriją. Valykla veikia ištisą parą, o nuotekas į ją pumpuoja daugiau nei 290 nuotekų siurblinių.

Apie „Vilniaus vandenis“

„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto , Vilniaus , Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybės. Per parą gyventojams patiekiama 99 tūkst. kub. metrų geriamojo vandens – tai yra maždaug ketvirtadalis viso Lietuvoje išgaunamo ir suvartojamo geriamojo vandens ir išvaloma 116 tūkst. kubinių metrų nuotekų, kas sudaro beveik trečdalį visos šalies nuotekų.

Mindaugas Petrauskas – jauniausios kartos Vilniaus kultūros žurnalistas, rašantis apie miesto sceną: koncertų erdves, gatvės meną, nepriklausomus teatrus ir naktinį gyvenimą. Jį domina, kur ir kaip Vilniuje gimsta nauja kultūra, dažnai dar prieš tai, kai apie ją sužino didieji leidiniai.Istorija:Mindaugas gimė 1994 m. Vilniuje, Pašilaičiuose, tuo metu dar tik augančiame rajone, kur, jo žodžiais, „nebuvo nieko, išskyrus laukus ir naujus namus“. Paauglystėje su draugais grojo pankroko grupėje, repetuodavo garaže ir koncertuodavo mažuose klubuose, kurių dauguma jau seniai uždaryti. Grupė iširo, bet liko įprotis fotografuoti ir aprašinėti kiekvieną koncertą, į kurį nueidavo.Vilniaus dailės akademijoje studijavo meno istoriją ir teoriją, o studijų metais pradėjo leisti internetinį naujienlaiškį apie Vilniaus alternatyviąją sceną. Iš pradžių jį prenumeravo keliasdešimt draugų, vėliau – keli tūkstančiai skaitytojų. Naujienlaiškį pastebėjo kultūros portalas, pasiūlęs Mindaugui rašyti reguliariai.Šiandien jis rašo kultūros leidiniams, veda pokalbių ciklą su jaunais Vilniaus menininkais ir vis dar leidžia savo naujienlaiškį. Jo tekstai išsiskiria tuo, kad jis rašo ne tik apie renginius, bet ir apie erdves: kas nutinka buvusiems fabrikams, kodėl uždaromi klubai, kaip gentrifikacija išstumia menininkų dirbtuves iš Naujamiesčio ir Šnipiškių. Čia jo temos kartais susikerta su Monikos Kazlauskaitės tekstais, ir jie ne kartą rašė kartu.Temos, kurioms jis ištikimas:nepriklausoma muzikos, teatro ir vizualiųjų menų scena industrinės erdvės, virtusios kultūros centrais gatvės menas ir miesto viešųjų erdvių naudojimas naktinis Vilniaus gyvenimas ir jo reguliavimasAsmeniškai: Mindaugas gyvena Šnipiškėse, nuomojasi butą su dviem draugais muzikantais, turi daugiau nei tūkstančio vinilinių plokštelių kolekciją ir kiekvieną penktadienį stengiasi nueiti į bent vieną koncertą, kuriame dar nėra buvęs.