Gavęs visus reikalingus leidimus ir įsigijęs reikalingą sertifikuotą įrangą, Lietuvos istorijos institutas pradeda pasiruošimo darbus numatytam mažos apimties invaziniam tyrimui Vilniaus arkikatedroje.
Šiandien tyrimo vieta prie Šv. Kazimiero koplyčios aptveriama apsaugine tvorele, pradedami teritorijos ir techniniai paruošimo darbai. Tyrimas ir gręžimo darbai dar nepradedami, šiuo metu tik ruošiamasi saugiai ir atsakingai viską atlikti.
Invazinis tyrimas – tyrimas, kai į objektą ar jo pagrindą įsiterpiama fiziškai, pavyzdžiui, gręžiant, todėl paprastai taikomas tik gavus leidimus. Šv. Kazimiero koplyčia yra viena žymiausių Vilniaus arkikatedros bazilikos koplyčių.
Apie darbų pradžią Lietuvos istorijos institutas papildomai informuos žiniasklaidą ir visuomenę bei pateiks išsamesnę informaciją apie tyrimo eigą, naudojamus metodus ir, kai tik bus galima atsakingai juos įvertinti, tyrimo rezultatus.
Monika KazlauskaitėMonika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai)
sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai
miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai
viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.
