Netikėta, nerealu ir smagu – tokiais žodžiais užplūdusias emocijas apibūdina Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto doktorantė, Lietuvos jūrų muziejaus vyriausioji biologė Laura Lupeikaitė-Kuncienė. Spalio 29 d. vakare Vilniuje vykusiame jaunųjų mokslininkų konkurse „Tyrėjų Grand Prix“ ji pristatė savo tyrimą apie tai kaip išgelbėtiems ruoniukams sekasi prisitaikyti Baltijos jūroje. Tyrimas įvertintas pagrindiniu 2 tūkst. eurų prizu.
„Jaudinausi, nes salė buvo pilna, susirinko apie 300 žmonių. Aš nepratusi kalbėti tokioms didelėms auditorijoms. Mentoriai mokė įvairių praktikų, kaip nusiraminti, todėl pavyko susitvarkyti su jauduliu tiek, kad jis netrukdytų kalbėjimui. Bet vis tiek beprotiškai jaudinausi“, – prisipažįsta L. Lupeikaitė-Kuncienė.
Dešimties finalininkų tyrimus vertino ir komentavo profesionalų komisija. Nugalėtoją rinko žiūrovai. KU doktorantė sako iki pat pabaigos nesitikėjusi, kad jai atiteks pagrindinis prizas.
„Ypač kai jau apdovanojo visus vieną po kito ir tik ta pirma vieta liko, atrodė, kad jau tikrai neįmanoma laimėti. Ir kai paskelbė – nerealu. Smagu, kad visas sunkus darbas atsipirko“, – prisimena mokslininkė.
L. Lupeikaitė-Kuncienė konkurse pristatė reabilituotų pilkųjų ruonių išgyvenamumo ir prisitaikymo Baltijos jūroje tyrimą. Tyrimą paskatino klausimas, kaip sekasi iš Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro į laisvę paleistiems ruoniams. Gyvūnams pritvirtinami siųstuvai. Jie leidžia stebėti ruonių keliones, nardymą ir išlipimus į krantą. Pastebėta, kad paleisti į laisvę ruoniukai plačiai pasklinda po Baltijos jūrą ir susiranda vietas, kuriose į krantą išlipa kiti ruoniai. Surinkti duomenys padeda vertinti, kaip ruoniukai prisitaiko natūralioje aplinkoje, ir geriau pažinti jų elgesį. Šios žinios svarbios planuojant ruonių apsaugą.
Pilkieji ruoniai Lietuvoje yra saugomi. Ruonį, rastą paplūdimyje, reikia stebėti iš atstumo, jo neliesti ir netraukti į vandenį, nes mažylis dažnai tiesiog ilsisi, o motina gali būti netoliese. Apie sužeistą ar silpną gyvūną pranešama specialiosioms tarnyboms. Daugiau apie jūrų gyvūnus galima rasti Lietuvos jūrų muziejaus svetainėje.
„Turbūt didžiausią sėkmę konkurse lėmė jautri tema – ruonių gelbėjimas. Tai yra daugeliui, ne tik mokslininkams lengvai suprantama tema. Žinoma, tyrimas buvo svarbus, nes labai daug sužinojome apie saugomą rūšį“, – sako KU doktorantė.
Pasibaigus konkursui L. Lupeikaitė-Kuncienė daugiausiai dėmesio ketina skirti poilsiui. Be to ji ruošiasi doktorantūros baigiamojo darbo gynimui. Doktorantūra yra aukščiausia studijų pakopa, kurios metu rengiama disertacija, o ją viešai vertina mokslininkų komisija.
„Tema ta pati, tik publika kitokia. Čia viskas buvo laisvu formatu, reikėjo paaiškinti kuo paprasčiau, kad žmonės suprastų, apie ką kalbi. O ten reikės gintis prieš mokslininkus, todėl bus šiek tiek sudėtingiau. Bet kojas jau apšilau“, – juokiasi L. Lupeikaitė-Kuncienė.
Savo ateitį mokslininkė sieja su jūros žinduoliais: „Kad ir kaip būtų, ruoniai vis tiek yra mano sena meilė, tai manau, kad ir toliau tęsiu savo veiklą šioje srityje“.
„Tyrėjų Grand Prix“ – nacionalinis jaunųjų mokslininkų konkursas, kuriame jaunieji tyrėjai visiems suprantama kalba pristato savo mokslo idėjas ir tiriamuosius darbus.
Konkurso finale dalyvavo 10 mokslininkų pristačiusių įvairiausias temas: nuo medicinos ir dirbtinio intelekto iki muzikos bei aplinkos mokslų. Finalininkai atstovavo šešioms institucijoms – Klaipėdos, Vilniaus, Vytauto Didžiojo ir Lietuvos sporto universitetams, Fizinių ir technologijų mokslų centrui bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijai.
Į finalą šiemet pateko ir kitas KU atstovas – vadybos ir ekonomikos katedros II kurso vadybos krypties doktorantas Marius Zamkauskas. Jis pristatė tyrimą apie tai, kaip žinios, patirtis, procedūros ir ryšiai gali sustiprinti organizacijų atsparumą.
KU, Kristinos Petrikonytės Tyrėju Grand Prix ir Patricijos Adamovič BNS ir nuotraukos.
