Sėkmingai užbaigus antrojo naujo tilto per Krunos upę bandymus, jau nuo šeštadienio, spalio 31 d., eismas Kauno kryptimi vyks naujai pastatytu tiltu dviem eismo juostomis. Bus pradėti ir laikinojo tilto bei laikinų privažiavimų prie jo ardymo darbai. Nors abu nuolatiniai tiltai jau pastatyti, Krunos tilto rekonstrukcijos projektas dar nesibaigia – toliau bus atliekami kelio dangos, ženklinimo ir kiti baigiamieji darbai.
„Per visą Krunos tilto rekonstrukciją turėjome užtikrinti kuo sklandesnį eismą viena svarbiausių šalies automagistralių, todėl laikinojo tilto pastatymas buvo esminė projekto dalis. Šiandien jau turime du naujus nuolatinius tiltus ir galime sakyti, kad sudėtingiausia projekto dalis padaryta. Dėkojame vairuotojams už kantrybę ir supratingumą – jo dar prireiks. Darbai dar nebaigti, todėl eismo organizavimą dar ne kartą teks keisti. Vis dėlto jau neruktus šis vienas svarbiausių ir sudėtingiausių tiltų rekonstrukcijos projektų bus užbaigtas“, – sako „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.
Eismas abiem kryptimis vyksta naujais tiltais
Nuo spalio 31 d., šeštadienio, eismas Kauno kryptimi bus nukreiptas ką tik baigtu statyti tiltu ir vyks dviem eismo juostomis, o saugos juostoje darbai bus tęsiami.
Vilniaus kryptimi eismas ir toliau vyksta pernai pastatytu naujuoju tiltu. Čia, priklausomai nuo atliekamų darbų, gali būti laikinai uždaroma viena arba kita eismo juosta, tačiau eismas ir toliau organizuojamas dviem juostomis. Pavyzdžiui, uždarius antrąją eismo juostą, eismas vyks pirmąja juosta ir saugos juosta. Saugos juosta – tai šalia važiuojamosios dalies esanti juosta, skirta sustoti avariniais atvejais; kai ji naudojama eismui, reikia vadovautis laikinais kelio ženklais.
Tuo metu pradėti ardyti laikinasis tiltas ir laikini privažiavimai prie jo. Laikinasis 128 metrų ilgio tiltas buvo pastatytas tam, kad viso rekonstrukcijos proceso metu būtų galima užtikrinti eismą magistraliniu keliu A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Juo eismas vyko tuo metu, kai buvo statomas pirmasis naujas tiltas Vilniaus kryptimi. Tai buvo ilgiausias Lietuvoje pastatytas laikinasis tiltas.
Nors tiltai pastatyti, projektas dar nesibaigia
Krunos tiltas yra magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 87,3 kilometre. Prieš rekonstrukciją jis buvo blogiausios būklės tiltų šalyje, todėl jo atnaujinimas buvo būtinas siekiant užtikrinti saugų ir patikimą eismą viena intensyviausių Lietuvos automagistralių.
Rekonstrukcijos metu pastatyti du nauji nuolatiniai tiltai iš plieno ir gelžbetonio konstrukcijų. Jų perdangos ilgis siekia 125 metrus.
Nors abiejų tiltų statybos darbai jau baigti, visame rekonstruojamame ruože dar laukia baigiamieji darbai. Ant abiejų tiltų ir kelio ruože bus įrengiami viršutiniai kelio dangos sluoksniai, atliekamas ženklinimas ir kiti darbai. Jie bus vykdomi tiek ant pirmojo, tiek ant antrojo tilto, todėl priklausomai nuo darbų pobūdžio eismo organizavimas dar ne kartą bus keičiamas – gali būti laikinai ribojamas eismas viena ar kita juosta arba per vieną iš tiltų.
Kelio darbų ruožuose laikini kelio ženklai ir greičio apribojimai turi pirmenybę prieš nuolatinius ženklus. Informaciją apie eismo sąlygas keliuose galima rasti svetainėje eismoinfo.lt.
Visą projektą planuojama baigti 2027 m. pavasarį. Darbus atlieka UAB „Tilsta“. Sutarties vertė – kiek daugiau nei 24 mln. eurų su PVM.
Krunos tilto rekonstravimo projektas iš dalies finansuojamas Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF) lėšomis. AB „Via Lietuva“ ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga (angl. European Climate, Infrastructure and Environment Executive Agency, CINEA) yra pasirašiusios sutartį dėl daugiau kaip 9,4 mln. eurų finansavimo Krunos tilto rekonstrukcijai. Europos infrastruktūros tinklų priemonė – Europos Sąjungos finansavimo programa, skirta svarbiems tarptautinio transporto, energetikos ir skaitmeninės infrastruktūros projektams.
Apie AB „Via Lietuva“
„Via Lietuva“ – valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.
Daugiau apie valstybinių kelių priežiūrą ir kelininkų darbus skelbia „Via Lietuva“.
