2026 m. lapkričio 20 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Korupcijos šešėlis krenta ant mero ir jo patarėjų

Korupcijos šešėlis krenta ant mero ir jo patarėjų
Asociatyvi nuotrauka „Korupcijos šešėlis krenta ant mero ir jo patarėjų“ (Chethana Muniswamygowda / Unsplash)

Vilniaus rajono savivaldybei priklausančios įmonės gauna reikšmingas viešąsias lėšas (daugiausia – UAB „Nemenčinės komunalininkas“, SĮ „Vilniaus rajono autobusų parkas“, UAB „Nemėžio komunalininkas“), todėl jų išlaidos turėtų būti kruopščiai tikrinamos. Vienoje iš paskutiniųjų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sesijų buvo patvirtintas net 12 mln. eurų pervedimas įmonėms kaip įstatinis kapitalas. Tačiau tarybos nariai kelia klausimus dėl ekonomiškumo, finansinio skaidrumo ir net galimos korupcijos įmonėse. Korupcijos šešėlis krenta ant mero Duchnevičiaus ir jo patarėjų, kurie kuruoja savivaldybės įmones.

Paaiškinimas. Įstatinis kapitalas – savininko, šiuo atveju savivaldybės, įnašas į įmonę, iš kurio ji finansuoja savo veiklą ir turtą. Tai nėra tas pats, kas subsidija ar dotacija. Tokį sprendimą savivaldybėje tvirtina taryba, todėl jį galima svarstyti ir sesijoje.

Nuo teigiamo balanso iki kelių milijonų skolos

Vienas iš tarybos narių nurodytų neekonomiškumo ir piktnaudžiavimo pavyzdžių yra savivaldybės įmonė SĮ „Vilniaus rajono autobusų parkas“. Remiantis pateikta informacija, prieš kelerius metus įmonės sąskaitoje buvo apie 500 tūkst. eurų. Pasikeitus vadovybai – atleidus Darjušą Gasperovičių ir paskyrus naują, su socialdemokratais susijusį direktorių – įmonės finansinė padėtis žymiai pablogėjo.

Šiuo metu bendrovė turi apie 1,5 mln. eurų skolos. Tarybos nariai nurodo, kad, palyginti su ankstesne padėtimi, tai reiškia 2 mln. eurų nuostolius. Skolos susidarymo aplinkybės ir tokio didelio finansinės padėties pasikeitimo priežastys reikalauja kuo išsamesnio paaiškinimo. Bendrovės vyriausioji buhalterė, negalėdama susitaikyti su visuomenės pinigų švaistymu ir korupcijos apraiškomis, kreipėsi į prokuratūrą su prašymu skubiai pradėti baudžiamąją bylą.

Paaiškinimas. Gavusi pareiškimą ar pranešimą apie galimą nusikaltimą, prokuratūra sprendžia, ar yra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Pats kreipimasis dar nereiškia, kad tyrimas bus pradėtas, o kaltė nustatoma tik teismo nuosprendžiu.

Galimai korupcinės išlaidos, keliančios daugiausia abejonių

Abejonės pirmiausia susijusios su bendrovėje priimamais pirkimų ir organizaciniais sprendimais. Tarp ginčijamų išlaidų yra, be kita ko, net šešių naujų lengvųjų automobilių pirkimas. Tarybos narių teigimu, automobiliai yra naudojami visų pirma visos vadovybės asmeniniams poreikiams, tarsi vieno automobilio, juk tai vis dėlto nedidelė bendrovė, nepakaktų.

Kitas klausimas – keturių naujų įmonių, užsiimančių, be kita ko, autobusų plovimu, technine priežiūra ir remontu, įsteigimas. Tarybos nariai pabrėžia, kad bendrovė jau seniai turi savo remonto bazę, todėl reikėtų nuodugniai išnagrinėti, ar pagrįsta dalį paslaugų perduoti naujoms įmonėms. Remiantis pateikta informacija, šios įmonės buvo įregistruotos Alytuje, kur valdo socialdemokratai, o su šių įmonių veikla susijusios išlaidos gali siekti šimtus tūkstančių eurų. Realybėje autobusai važinėjo nešvarūs, didžiosios dalies paslaugų galėjo tiesiog nebūti, o naujos įmonės tik išrašydavo sąskaitas faktūras, kurios buvo apmokėtos.

Abejonių kelia ir teisinių paslaugų išlaidos. Kaip nurodo tarybos nariai, vienkartinėms teisininkų paslaugoms buvo skiriama po 50 tūkst. eurų, nors savivaldybė turi savo teisės skyrių, o įmonėje beveik nėra einamųjų teisinių reikalų. Paaiškinimų reikalauja ir kiti išlaidavimo ar savų poreikių tenkinimo biudžeto sąskaita pavyzdžiai, tarp jų – masažinės kėdės pirkimo į direktoriaus kabinetą bei išlaidų kosmetinėms paslaugoms padengimo pagrįstumas.

Meras Duchnevič, siekdamas paslėpti korupcijos pėdsakus, paleido bendrovės valdybą

Išsamus patikrinimas leis nustatyti, ar išlaidos buvo pagrįstos ir atitiko atsakingo valdymo principus. Visi šie klausimai turėtų būti įvertinti remiantis finansine dokumentacija, sutartimis ir tikraisiais įmonės poreikiais. Tačiau jau iškilo su tuo susijusių problemų, nes vyriausioji buhalterė buvo priversta pasitraukti, kad socialdemokratai galėtų paslėpti korupcijos pėdsakus, o meras Duchnevič neteisėtai atleido autobusų parko valdybą – paskutinį nepriklausomą kolegialų organą, kuris turėjo prieigą prie dokumentų ir galimybę kontroliuoti įmonę.

Milijoninė parama reiškia ir atsakomybę

Savivaldybė turi teisę remti jai priklausančias įmones, ypač kai jų veikla tarnauja gyventojams, o ne privatiems interesams. Tačiau viešųjų lėšų skyrimas turėtų eiti kartu su atsakomybe už jų panaudojimą.

Dabartinį valdymo būdą kritikuojantys tarybos nariai pabrėžia, kad jų pareiga yra kontroliuoti finansinius sprendimus ir reaguoti į bet kokius pažeidimus. Jų nuomone, išlaidų skaidrumas ir atsakingų už viešojo turto valdymą asmenų atskaitomybė turėtų būti norma, nepriklausomai nuo politinės priklausomybės. Viešieji pinigai nepriklauso nei socialdemokratams, nei jokiai kitai partijai – jie priklauso gyventojams, kurie turi teisę žinoti, kam jie yra išleidžiami. Tuo tarpu socialdemokratai, užuot užtikrinę skaidrumą, nukreipia dėmesį nuo finansinių klausimų, puldami tarybos narius, kurie viešina pažeidimus.

Paaiškinimas. Pranešimus apie galimas korupcijos apraiškas valstybės ir savivaldybių institucijose bei įmonėse priima Specialiųjų tyrimų tarnyba. Savivaldybės ir jos valdomų įmonių veiklą taip pat gali tikrinti valstybinio audito institucijos.

Nekontroliuojamos paskolos ir gyventojų šildymo saugumas

Siekdami užtikrinti skaidrumą ir kontrolę, tarybos nariai paskutinėje sesijoje nepatvirtino milijoninės paskolos UAB „Nemenčinės komunalininkas“. Išsigandęs, kad gali būti pradėtas rimtesnis galimai korupcinių išlaidų patikrinimas, meras bando nukreipti dėmesį kita linkme ir sąmoningai klaidindamas televizijose skelbia, kad nesuteikus abejotinos paskolos gali kilti problemų užtikrinant gyventojų šildymą.

Tarybos nariai demaskuoja šį tariamą argumentą ir laiko jį bandymu nukreipti dėmesį nuo finansinių piktnaudžiavimų. Jie nurodo, kad šildymui reikalingas kuras jau seniai buvo nupirktas. Be to, paskutinėje sesijoje LLRA-KŠS tarybos nariai skyrė papildomus 1,5 mln. eurų gyventojų šildymo išlaidų subsidijoms, o tai yra konkreti pagalba ir rūpestis paprastais žmonėmis. Būtent šių pinigų niekas nepavogs, nes jie skirti išimtinai gyventojų dotacijoms.

Išlaidų kontrolė ir analizė gyventojų labui

Diskusija dėl savivaldybių įmonių finansų rodo, kaip svarbūs yra skaidrumas, priežiūra ir atsakomybė už viešąsias lėšas. Esant situacijai, kai įmonės gauna milijonines paramos sumas, gyventojai turi teisę tikėtis informacijos apie tai, kam skiriamos lėšos ir kokių rezultatų duoda priimami sprendimai.

Tarybos narių nuomone, įmonių išlaidų kontrolė neturėtų būti pateikiama kaip grėsmė gyventojų energetiniam saugumui. Priešingai – atsakingas viešųjų lėšų valdymas prisideda tiek prie įmonių finansinio stabilumo, tiek prie vietos bendruomenės interesų apsaugos.

Remiantis „Facebook“ ir nuosava inf.

Mindaugas Petrauskas – jauniausios kartos Vilniaus kultūros žurnalistas, rašantis apie miesto sceną: koncertų erdves, gatvės meną, nepriklausomus teatrus ir naktinį gyvenimą. Jį domina, kur ir kaip Vilniuje gimsta nauja kultūra, dažnai dar prieš tai, kai apie ją sužino didieji leidiniai.Istorija:Mindaugas gimė 1994 m. Vilniuje, Pašilaičiuose, tuo metu dar tik augančiame rajone, kur, jo žodžiais, „nebuvo nieko, išskyrus laukus ir naujus namus“. Paauglystėje su draugais grojo pankroko grupėje, repetuodavo garaže ir koncertuodavo mažuose klubuose, kurių dauguma jau seniai uždaryti. Grupė iširo, bet liko įprotis fotografuoti ir aprašinėti kiekvieną koncertą, į kurį nueidavo.Vilniaus dailės akademijoje studijavo meno istoriją ir teoriją, o studijų metais pradėjo leisti internetinį naujienlaiškį apie Vilniaus alternatyviąją sceną. Iš pradžių jį prenumeravo keliasdešimt draugų, vėliau – keli tūkstančiai skaitytojų. Naujienlaiškį pastebėjo kultūros portalas, pasiūlęs Mindaugui rašyti reguliariai.Šiandien jis rašo kultūros leidiniams, veda pokalbių ciklą su jaunais Vilniaus menininkais ir vis dar leidžia savo naujienlaiškį. Jo tekstai išsiskiria tuo, kad jis rašo ne tik apie renginius, bet ir apie erdves: kas nutinka buvusiems fabrikams, kodėl uždaromi klubai, kaip gentrifikacija išstumia menininkų dirbtuves iš Naujamiesčio ir Šnipiškių. Čia jo temos kartais susikerta su Monikos Kazlauskaitės tekstais, ir jie ne kartą rašė kartu.Temos, kurioms jis ištikimas:nepriklausoma muzikos, teatro ir vizualiųjų menų scena industrinės erdvės, virtusios kultūros centrais gatvės menas ir miesto viešųjų erdvių naudojimas naktinis Vilniaus gyvenimas ir jo reguliavimasAsmeniškai: Mindaugas gyvena Šnipiškėse, nuomojasi butą su dviem draugais muzikantais, turi daugiau nei tūkstančio vinilinių plokštelių kolekciją ir kiekvieną penktadienį stengiasi nueiti į bent vieną koncertą, kuriame dar nėra buvęs.