2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilniaus rajono autobusų parko skandalas: devynių narių frakcija „Stop korupcijai“ gali perimti Kontrolės komitetą

Vilniaus rajono autobusų parko skandalas: devynių narių frakcija „Stop korupcijai“ gali perimti Kontrolės komitetą
Asociatyvi nuotrauka „Vilniaus rajono autobusų parko skandalas: devynių narių frakcija „Stop korupcijai“ gali perimti Kontrolės komitetą“ (Tumisu / Pixabay)

Šiandienos Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis, kurio metu buvo svarstomas 31 darbotvarkės klausimas, vyko Vilniaus rajone kilusio korupcijos skandalo šešėlyje, kuris jau keletą savaičių kelia nerimą visuomenėje.

Iššvaistytos milijoninės lėšos

Kaip praneša žiniasklaida, savivaldybės įmonėje „Vilniaus rajono autobusų parkas“ pastaraisiais metais buvo iššvaistytos milijoninės lėšos, daugiausia iš Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto, kuri finansuoja šios įmonės veiklą per dotacijas.

Dotacija – iš biudžeto skiriamos lėšos įmonės veiklai finansuoti, todėl jos išlaidos tiesiogiai susijusios su savivaldybės gyventojų pinigais.

Dar prieš kelerius metus įmonė turėjo apie 500 tūkst. eurų teigiamą sąskaitos likutį. Tačiau šiuo metu bendrovė yra įsiskolinusi apie 1,5 mln. eurų, o tai reiškia, kad jos finansinė padėtis drastiškai pablogėjo beveik 2 mln. eurų.

Prabangos prekės ir korupcinės kontroversiškos išlaidos

Tarp galimai korupcijos požymių turinčių išlaidų yra, be kita ko, net šešių naujų lengvųjų automobilių įsigijimas vadovų asmeniniams poreikiams.

Abejonių kelia ir išlaidos teisinėms paslaugoms. Kaip nurodo tarybos nariai, vienkartinei teisininkų paslaugai buvo skirta 50 tūkst. eurų, nors savivaldybė turi savo teisės skyrių, o bendrovėje beveik nėra einamųjų teisinių reikalų.

Yra ir daug kitų pavyzdžių, rodančių socialdemokratų išlaidumą ar savo poreikių tenkinimą biudžeto sąskaita, tarp jų – masažinės kėdės įsigijimo direktoriaus kabinetui pagrįstumas bei išlaidų kosmetinėms paslaugoms padengimas.

Abejonės dėl naujų įmonių paslaugų

Kitas klausimas – įmonių, užsiimančių, pavyzdžiui, autobusų plovimu, technine priežiūra ir remontu, veikla. Bendrovė jau seniai turi savo techninę ir remonto infrastruktūrą, todėl sprendimas dalį paslaugų perduoti naujiems subjektams kelia daug klausimų dėl šių išlaidų pagrįstumo.

Remiantis žiniasklaidoje pateikta informacija, šios įmonės buvo įregistruotos Alytuje, kur valdžią turi socialdemokratai, o su šių įmonių veikla susijusios išlaidos gali siekti šimtus tūkstančių eurų. Realybėje autobusai važinėjo nešvarūs, didžiosios dalies paslaugų galėjo tiesiog nebūti, o naujos įmonės tik išrašydavo sąskaitas faktūras, kurios buvo apmokėtos.

Prokuratūra tiria

Įtarimų dėl korupcijos šešėlis krenta ant mero ir jo patarėjų, nes prieš trejus metus buvo priimtas sprendimas atleisti gerai bendrovę valdžiusį direktorių Darjušą Gasperovičių. Jo vietą užėmė naujas direktorius, susijęs su socialdemokratų aplinka.

Korupcijos pėdsakų slėpimas

Kuomet prokuratūra susidomėjo šiuo reikalu, meras, užuot skubiai nurodęs atlikti auditą, neteisėtai atleido penkių narių bendrovės valdybą, kuri buvo paskutinė institucija, vykdžiusi kasdienę bendrovės priežiūrą ir kontrolę. Kaip matome, prasidėjo korupcijos ir didžiulių piktnaudžiavimų pėdsakų slėpimo procesas.

Įkurta frakcija „STOP KORUPCIJAI“ perima iniciatyvą kovoje su korupcija

Esant tokiai situacijai, kai konservatorių-liberalų opozicija nesiima jokių veiksmų kovojant su korupcija, galimai pasisavintų lėšų susigrąžinimas gali tapti vis sudėtingesnis, bendrovėje nėra išlaidas kontroliuojančios valdybos, nėra atliekamas savivaldybės administracijos inicijuotas bendrovės auditas, o Kontrolės komitetas (pirmininkas Artūras Želnys) ir Antikorupcijos komisija (pirmininkė Rūta Carik) tyli.

Šiandien, spalio 30 d., devynių narių Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narių grupė nusprendė imtis iniciatyvos ir įkūrė opozicinę frakciją „STOP KORUPCIJAI“.

Frakcija – tarybos narių grupė, veikianti taryboje kartu. Kontrolės komitetas paprastai prižiūri, kaip savivaldybėje naudojamos lėšos ir turtas.

Naujai suformuota devynių narių frakcija yra gausesnė už iki šiol veikusį šešių narių liberalų-konservatorių opozicijos frakciją. Pagal Savivaldos įstatymą, būtent didesnė frakcija įgyja teisę perimti Kontrolės komiteto, Antikorupcijos komisijos ir kitų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos komisijų vadovavimą.

Po šiandieninio naujos opozicinės frakcijos „STOP KORUPCIJAI“ įkūrimo yra didelė tikimybė, kad minėti ir kiti galimi piktnaudžiavimo atvejai nebus paslėpti po kilimu ir išvys dienos šviesą. Tai padės užkirsti kelią korupcijai Vilniaus rajone, o neiššvaistytos lėšos galės būti skirtos sveikatos apsaugos plėtrai, vietinių kelių remontui ir kitoms svarbioms užduotims, skirtoms Vilniaus rajono gyventojams.

Glaudus abiejų frakcijų bendradarbiavimas

Abi frakcijos šiandien pasirašė susitarimą dėl glaudaus bendradarbiavimo ir bendrų posėdžių.

FrakcijaSeniūnas (-ė)Seniūno pavaduotojas (-a)Kiti nariai
„STOP KORUPCIJAI“Renata SobieskaRobert RackiewiczStanislav Adamaitis, Viktor Bojarovič, Miroslava Klim, Ana Miliuškevič, Marija Rekst, Zbignev Sinkevič, Zigmont Ždanovič
LLRA-KŠSWaldemar UrbanTeresa DemeškoTadeusz Andrzejewski, Kristina Boroško, Iwona Kazakiewicz, Edyta Klimaszewska, Valdemar Koženevski, Honorata Romanovska, Stanislav Zajankovski

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.