2026 m. lapkričio 13 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilniaus elektrinių laivų prieplaukos išmontuojamos žiemai: per tris savaites iš Neries iškels 25 pontonus

Vilniaus elektrinių laivų prieplaukos išmontuojamos žiemai: per tris savaites iš Neries iškels 25 pontonus
Asociatyvi nuotrauka „Vilniaus elektrinių laivų prieplaukos išmontuojamos žiemai: per tris savaites iš Neries iškels 25 pontonus“ (Norbert Buduczki / Unsplash)

Iš Neries iškeliama daugiau kaip 350 tonų elektrinių laivų infrastruktūros. Vilniaus miesto tvarkymo bendrovė „Grinda“ pradėjo prieplaukų išmontavimo darbus ir per artimiausias tris savaites žiemos laikotarpiui išardys septynias prieplaukas. Ši infrastruktūra būtina tam, kad viešojo transporto laivai sezono metu galėtų saugiai prisišvartuoti ir priimti keleivius.

„Neries sąlygos žiemą gali keistis labai greitai. Ledonešis, kylantis vandens lygis ar potvyniai gali pažeisti prieplaukų konstrukcijas ar net jas nusinešti. Todėl kiekvieną rudenį prieplaukas išmontuojame ir saugome iki kito laivybos sezono“, – sako „Grindos“ veiklų valdymo grupės vadovas Matas Milius.

Neryje prieplaukos buvo sumontuotos ties Verslo trikampiu, Žvėryno, Baltuoju, Žaliuoju, Mindaugo ir Šilo tiltais bei Žirmūnų paplūdimiu. Verslo trikampio ir Žirmūnų paplūdimio prieplaukose sezono metu veikia elektrinių laivų įkrovimo stotelės.

Iš viso išmontuojami 25 pontonai, kurių vieno svoris siekia 14–16 tonų. Išardytos konstrukcijos plukdomos iki Verslo trikampio, kur perkeliamos į specialų transportą ir išvežamos saugoti.

Pontonas – plūduriuojanti plokščiadugnė platforma, kuri kyla ir leidžiasi kartu su vandens lygiu, todėl keleiviai gali saugiai įlipti į laivą net kintant upės lygiui.

Kiekvieną prieplauką sudaro trys arba keturi plūduriuojantys pontonai, pritaikyti kintančiam Neries vandens lygiui. Ant jų įrengtos keleivių stotelės, turėklai, įlaipinimo zonos, apšvietimas, suoliukai ir informaciniai ženklai, o su krantu konstrukcijos sujungiamos tilteliu, užtikrinančiu saugų patekimą.

JUDU duomenimis, šį sezoną keturiais viešojo transporto maršrutiniais laivais keliavo daugiau nei 135 tūkst. keleivių – maždaug šešis kartus daugiau nei pernai. JUDU – Vilniaus viešojo transporto operatorius, todėl maršrutinius laivus galima rasti kartu su kita miesto viešojo transporto informacija: vilnius.lt.

Antrąjį sezoną Vilniaus laivyba reikšmingai išsiplėtė: padvigubėjo laivų skaičius, pailgėjo maršrutas, atsirado naujų stotelių, o kelionės upe tapo pasiekiamos didesnei daliai miesto gyventojų.

Pavasarį, prieš prasidedant naujam laivybos sezonui, „Grinda“ prieplaukas vėl sumontuos Neries pakrantėse.

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.