2026 m. lapkričio 13 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Tik trečdalis Vilniaus paauglių išsimiega: kampanija „Miegucci“ aplankys 75 mokyklas

Tik trečdalis Vilniaus paauglių išsimiega: kampanija „Miegucci“ aplankys 75 mokyklas
Asociatyvi nuotrauka „Tik trečdalis Vilniaus paauglių išsimiega: kampanija „Miegucci“ aplankys 75 mokyklas“ (Andy Barbour / Pexels)

Bent aštuonias valandas miega tik maždaug trečdalis Vilniaus paauglių, rodo „Planet Youth“ tyrimo duomenys. Nauja socialinė kampanija https://planetyouth.lt/miegucci/ kviečia paauglius į miegą pažvelgti kaip į vieną svarbiausių geros savijautos ir savirealizacijos šaltinių. Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ kampanijos metu net 75 sostinės mokyklose lankysis nuomonės formuotojai, kurie su moksleiviais kalbėsis apie miego rutinos svarbą, vyks ir kitos tęstinės iniciatyvos.

Prieš dvejus metus atlikto „Planet Youth“ tyrimo duomenys jau buvo naudoti komunikacijai tėvams, skatinant juos leisti laiką kartu su savo vaikais, tačiau neduoti ragauti alkoholio.

Ši nauja kampanija vaikams neatsitiktinai skirta miego ir psichikos sveikatos temai. Duomenys atskleidė, kad mažiau nei pusė apklaustų vilniečių paauglių savo psichikos sveikatą vertina kaip gerą arba labai gerą.

Kas yra „Planet Youth“? Tai islandiškasis prevencijos modelis, grindžiamas reguliariomis jaunimo apklausomis. Jų duomenys padeda bendruomenėms matyti, kokie rizikos ir apsauginiai veiksniai veikia paauglių gyvenimą, ir pagal tai planuoti prevencines veiklas mokyklose, šeimose bei laisvalaikio įstaigose.

Tiesioginė miego ir psichikos sveikatos sąsaja rodo, kad poilsis yra vienas pamatinių veiksnių, lemiančių paauglių emocinę savijautą, gebėjimą susikaupti, mokymosi rezultatus ir kasdienės energijos pusiausvyrą. Be to, miego stoka gali paskatinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą.

Apie miegą reikia kalbėti garsiau

Paauglystėje formuojasi įpročiai, turintys įtakos sveikatai ir suaugus, tačiau derinant mokslus, laisvalaikį ir laiką prie ekranų, miegas neretai lieka paskutinėje vietoje. „Planet Youth“ tyrimas parodė, kad norėdami suspėti daugiau, jauni žmonės dažnai aukoja būtent miego laiką. Net 57 proc. 15–16 metų vaikinų ir 73 proc. to paties amžiaus merginų nurodė nemiegantys taip reikalingų bent 8 valandų.

„Mieste nuosekliai diegdami tarptautinį islandiškąjį psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos modelį siekiame, kad mūsų sprendimai būtų grindžiami duomenimis ir realiais jaunų žmonių poreikiais. Kas dvejus metus atliekamas „Planet Youth“ tyrimas leidžia stebėti ne tik psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, bet ir su juo susijusių rizikos ar apsauginių veiksnių tendencijas. Pastarąjį kartą atliktas tyrimas pirmąkart integravo klausimą apie miego režimą vadovaujantis tarptautine patirtimi. Gauti rezultatai aiškiai atskleidė problemos mastą, todėl šiandien pradedame socialinę kampaniją ir ją lydinčius veiksmus, atkreipdami dėmesį į tai, kad pakankamas miegas yra vienas svarbiausių geros savijautos ir savirealizacijos veiksnių“, – sako Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

Formuojant sveikus paauglių miego įpročius svarbus vaidmuo tenka ir tėvams. Kampanijos paaugliams metu „Vilnius sveikiau“ kartu vykdys ir edukacijas tėvams, orientuotas į praktinius patarimus. Pavyzdžiui, kokie susitarimai su vaikais dėl išmaniųjų įrenginių naudojimo yra tikslingi, kaip suaugusieji gali padėti vaikams laikytis tinkamo miego režimo tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais, kaip kurti kokybiškam poilsiui palankią aplinką ir kt.

Bendri miego higienos principai paprasti: kasdien stengtis eiti miegoti ir keltis panašiu metu, vakare riboti ekranų naudojimą, miegamąjį laikyti tamsų, vėsų ir tylų, o po pietų vengti kofeino turinčių gėrimų, pavyzdžiui, kavos ar energinių gėrimų.

Tikslas – miegą paversti natūralia jaunimo kultūros dalimi

Siekdami ne tik šviesti tėvus, kaip jie gali kurti su tinkami režimu susijusias taisykles ir jas taikyti šeimoje, bet ir skatinti jaunų žmonių sąmoningumą, kampanijos kūrėjai kviečia paauglius būti aktyvius šios temos dalyvius ir ambasadorius.

Socialinė kampanija „Miegucci“ pasitelkia mados ir popkultūros estetiką, kad apie miego svarbą būtų kalbama paaugliams artima, šiuolaikiška kalba, siekiant pristatyti miegą kaip patrauklią ir natūralią jaunimo kasdienybės dalį, o ne dar vieną suaugusiųjų primetamą pareigą. Kampanijos šūkis – „Gyvenimas toks nuostabus, kai išsimiegi. Kiek miegi tu?“.

„Geras miegas nėra prabanga – tai kasdienis poreikis. Paauglystėje keičiasi biologinis miego ritmas – jauni žmonės natūraliai linkę užmigti vėliau, tačiau jų organizmui vis tiek reikia pakankamai poilsio. 13–18 metų paaugliams rekomenduojama miegoti 8–10 valandų per parą. Pakankamas miegas svarbus ne tik fizinei sveikatai, bet ir emocinei savijautai, dėmesio koncentracijai bei mokymuisi. Todėl norime paskatinti paauglius labiau vertinti poilsį ir suprasti, kokią įtaką jis turi jų kasdienybei“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ l. e. p. direktorė Deimantė Kisielienė. Daugiau apie visuomenės sveikatos sritį galima rasti Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje sam.lrv.lt.

„Miegucci“ pasieks ir mokyklas

Kampanijos šūkio žinutę „Gyvenimas toks nuostabus, kai išsimiegi“ į Vilniaus mokyklas neš ir jaunimo pamėgti nuomonės formuotojai. Socialiniuose tinkluose apie mokyklinio gyvenimo realybę juokaujantys ir rimtas temas nuotaikingai pristatantys Edvinas Malakauskas ir Jokūbas Širvinskas kampanijos laikotarpiu aplankys net 75 sostinės mokyklas.

„Visi norime suspėti kuo daugiau – ir į mokyklą, ir pas draugus, ir dar vieną reels’ą pažiūrėti. Bet kai neišsimiegi, kitą dieną net paprasčiausios užduotys prilygsta kontroliniam penktadienį. Kartais atrodo, kad kuo mažiau miegi, tuo daugiau spėji, tačiau tik gerai išsimiegojęs turi daugiau energijos ir jėgų tam, kas tau iš tiesų patinka. Prie „Miegucci“ kampanijos prisijungiau norėdamas priminti paaugliams, kad miegas nėra laiko švaistymas, priešingai – jis padeda geriau jaustis, daugiau nuveikti ir mėgautis gyvenimu“, – sako kampanijoje dalyvaujantis nuomonės formuotojas Edvinas Malakauskas.

Susitikimuose su moksleiviais nuomonės formuotojai kvies į miegą pažvelgti kitu kampu – ne kaip į laiką, atimamą iš mėgstamų veiklų, o kaip į galimybę turėti daugiau energijos joms. Vietoj tradicinių paskaitų mokinių lauks atviri pokalbiai apie jų kasdienybę, įpročius ir iššūkius, su kuriais susiduriama bandant suderinti mokslus, laisvalaikį ir poilsį.

Kampanijos kūrybinę koncepciją sukūrė agentūra „Autoriai“. Daugiau informacijos apie socialinę kampaniją „Miegucci“, miego svarbą ir praktinius patarimus paaugliams ir jų tėvams rasite https://planetyouth.lt/miegucci/

Kampanija yra projekto Nr. 20-505-P-0001 „Visuomenės sveikatos paslaugų gerinimas Vilniaus miesto savivaldybėje“ dalis, kuris bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.