2026 m. lapkričio 12 d., ketvirtadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Socialinio verslo forumas Vilniuje: viceministrai diskutuos apie verslo augimą, dalyvauti galima ir nuotoliu

Socialinio verslo forumas Vilniuje: viceministrai diskutuos apie verslo augimą, dalyvauti galima ir nuotoliu
Asociatyvi nuotrauka „Socialinio verslo forumas Vilniuje: viceministrai diskutuos apie verslo augimą, dalyvauti galima ir nuotoliu“ (Werner Pfennig / Pexels)

Lapkričio 19 d., minint Tarptautinę socialinio verslo dieną, Vilniuje vyks penktasis Socialinio verslo ir inovacijų forumas „VIRSMAS’26“. Šių metų tema „Kuriant atsparią ateitį“kviečia diskutuoti, kokių valstybės politikos, finansavimo ir rinkos sprendimų reikia socialinio verslo augimui Lietuvoje.

Atsparumo kūrimas

„Socialiniai verslai jau šiandien rodo, kaip galima derinti ekonominį tvarumą su socialiniu poveikiu. Savo veikla jie kuria teigiamus pokyčius įvairiose visuomenės gyvenimo srityse – sprendžia visuomenei svarbias problemas, kuria naujas galimybes ir stiprina bendruomenes.

Socialinis verslas – tai verslas, kurio pagrindinis tikslas yra spręsti socialines ar aplinkosaugos problemas, o didžioji dalis pelno skiriama šiam tikslui, o ne dalijama savininkams. Tokiam statusui Lietuvoje taikomi Socialinių įmonių įstatymo reikalavimai, pavyzdžiui, įdarbinti socialiai pažeidžiamų grupių asmenis.

Tačiau tam, kad jų kuriama vertė būtų ilgalaikė, o patys socialiniai verslai galėtų ekonomiškai tvariai augti ir būtų atsparūs pokyčiams, reikia sisteminio virsmo socialinio verslo ekosistemoje.

Šiam virsmui svarbu, kad socialinio verslo plėtra taptų ilgalaikės valstybės politikos dalimi, o konkretūs sprendimai būtų priimami ne tik socialinės, bet ir ekonominės bei kitose susijusiose politikos srityse. Ne mažiau svarbus savivaldybių vaidmuo kuriant sąlygas socialiniams verslams augti regionuose“, – sako LiSVA direktorė Eglė Jokužytė.

Socialinio verslo potencialą geriausiai atskleidžia konkrečios patirtys. „CupCup“ parodys, kaip daugkartinių puodelių ir pakuočių sprendimai padeda keisti kasdienius vartojimo įpročius, o „Looptex“ dalysis patirtimi, kaip bendradarbiavimas su tradiciniu verslu gali atverti socialiniam verslui naujų galimybių. „Socialinės Sinergijos“ vadovas kalbės apie tai, kodėl socialinio verslo aktyvumas telkiasi didmiesčiuose ir kokių sąlygų reikia, kad jis augtų ir regionuose. Šios skirtingos patirtys kelia bendrą klausimą – kokios aplinkos reikia, kad socialinių verslų kuriami sprendimai galėtų plėstis ir tapti ekonomiškai tvarūs?

Socialinio verslo augimas – ir valstybės politikos klausimas

„Šiuo metu Lietuvoje rengiama socialinės ekonomikos strategija. Tai svarbi galimybė kartu su valstybės institucijomis aptarti, kokią vietą joje užims socialinis verslas ir kokie sprendimai galėtų paskatinti jo augimą“, – komentuoja E. Jokužytė.

Socialinė ekonomika apima organizacijas, kurios veikia visuomenės labui: socialinius verslus, nevyriausybines organizacijas, bendruomenines iniciatyvas ir kooperatyvus. Strategija – dokumentas, kuriame valstybė nustato šios srities tikslus ir prioritetus.

Šiuos klausimus forume aptars diskusijos „Atspari ateitis: kokią ateitį kuria socialinė ekonomika?“ dalyviai – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė, ekonomikos ir inovacijų viceministras Waldemar Urban bei socialinio verslo sektoriaus atstovai.

Socialinio verslo augimui svarbu geriau suprasti sektoriaus padėtį, iššūkius ir plėtros galimybes. Šiuos klausimus padės atskleisti forume pristatomos „ESEM Lietuva 2026“ tyrimo įžvalgos. Kita svarbi tema – rezultatais grįsto finansavimo galimybės Baltijos šalyse, kurios bus aptariamos pristatant tarptautinio TOUCH projekto rezultatus. Rezultatais grįstas finansavimas – tai modelis, kai lėšos skiriamos ar išmokamos už pasiektą socialinį poveikį, o ne už pačią veiklą.

Vienas iš praktinių žingsnių stiprinant socialinio verslo ekosistemą regionuose – Panevėžio regiono savivaldybių, Panevėžio regiono plėtros tarybos ir LiSVA bendradarbiavimas. Jį numatoma įtvirtinti forumo metu pasirašomu memorandumu, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas socialinių verslų plėtrai Panevėžio regione.

Forumas atviras visiems besidomintiems socialiniu verslu

Forumas „VIRSMAS’26“ vyks lapkričio 19 d. „Enefit“ arenoje, Vilniuje. Renginyje bus galima dalyvauti gyvai arba nuotoliu. Bus teikiamas vertimas į lietuvių gestų kalbą, o renginio erdvė pritaikyta žmonėms, judantiems vežimėliais. Dalyvavimas nemokamas, tačiau būtina https://forms.gle/nNiQL1MDQT6ohLfv5

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.