2026 m. lapkričio 3 d., antradienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Valdo Adamkaus 100-mečio proga TV bokštas nušvis Trispalvės spalvomis nuo 17 iki 5 val.

Valdo Adamkaus 100-mečio proga TV bokštas nušvis Trispalvės spalvomis nuo 17 iki 5 val.
Asociatyvi nuotrauka „Valdo Adamkaus 100-mečio proga TV bokštas nušvis Trispalvės spalvomis nuo 17 iki 5 val.“ (Shantum Singh / Pexels)

100 metų jubiliejų švenčiančio prezidento Valdo Adamkaus garbei aukščiausias šalies statinys – Vilniaus televizijos bokštas – šįvakar nušvis Trispalvės spalvomis. Trispalvę sudaro geltona, žalia ir raudona spalvos – tai Lietuvos valstybės vėliavos spalvos.

„Kartu su visa Lietuva mes, Telecentro darbuotojai, norime padėkoti Prezidentui Valdui Adamkui už jo tarnystę šaliai, Lietuvos atvedimą į Vakarų demokratinių šalių šeimą, už jo ypatingą žmogišką šilumą. Linkime Prezidentui stiprios sveikatos ir to stebėtino gyvybingumo, kuriuo negali nesižavėti“, – bendrovės kolektyvo vardu palinkėjimus išsakė Telecentro vadovas Remigijus Šeris. Telecentras – valstybei priklausanti bendrovė, eksploatuojanti televizijos ir radijo transliavimo infrastruktūrą, įskaitant Vilniaus televizijos bokštą.

Vilniaus TV bokštas Trispalvės spalvomis bus apšviestas nuo šiandien 17 val. iki rytojaus 5 val.

Daugiau apie šalies prezidentus ir jų veiklą – Prezidento kanceliarijos svetainėje.

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.