2026 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilniaus rotušė po remonto: lapkričio 23 d. nemokamos ekskursijos į rūsius ir naujas fasado apšvietimas

Vilniaus rotušė po remonto: lapkričio 23 d. nemokamos ekskursijos į rūsius ir naujas fasado apšvietimas
Asociatyvi nuotrauka „Vilniaus rotušė po remonto: lapkričio 23 d. nemokamos ekskursijos į rūsius ir naujas fasado apšvietimas“ (Leonhard_Niederwimmer / Pixabay)

Apie metus trukę vieno svarbiausių sostinės simbolių – Vilniaus rotušės – kapitalinio remonto ir tvarkybos darbai baigti. Atnaujintas istorinis pastatas jau lapkričio 23-iąją, pirmadienį, vilniečius ir miesto svečius pakvies į Rotušės atgimimo dieną. Jos metu bus rengiamos specialios ekskursijos, o 19 val. Rotušės fasadas pirmą kartą suspindės nauju apšvietimu.

„Atnaujinant Rotušę buvo svarbu ne tik išsaugoti istorinį paveldą, bet ir užtikrinti, kad ji būtų gyva ir atvira žmonėms. Šiandien šimtmečius skaičiuojantis miesto simbolis atsiskleidžia visu savo grožiu ir atveria dar nematytas erdves. Kviečiu vilniečius apsilankyti, iš naujo atrasti Rotušę ir kartu pasidžiaugti jos atgimimu“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Vilniaus rotušės atnaujinimo darbai buvo vykdomi etapais, siekiant išsaugoti vertingąsias istorinio pastato savybes ir kartu pritaikyti jį šiandienos poreikiams. 2026 m. pavasarį buvo užbaigti vidaus erdvių atnaujinimo darbai, o dabar finišo tiesiąją pasiekė ir pastato išorės tvarkybos darbai – vilniečiai jau pastebėjo, kad nebeliko jų smalsumą žadinusių visą pastatą dengusių tentų.

Atveriama daugiau istorinių rūsių

Atnaujinant Vilniaus rotušę sutvarkyti pastato fasadai – restauruotos pažeistos tinko vietos ir architektūrinės detalės: karnizai, langų ir durų apvadai, triglifai, kolonų bazės bei kapiteliai. Taip pat restauruoti langai, sutvarkytas stogas ir palėpė, įrengti nauji stoglangiai.

Pastato viduje atnaujinta trijų aukštų patalpų apdaila, restauruotos durys ir langai. Modernizuota ir pastato inžinerinė infrastruktūra – pakeisti seni inžineriniai tinklai bei radiatoriai, atnaujinta elektros instaliacija ir pastato išorės elektrotechnikos sprendiniai. Rūsiuose atlikti archeologiniai tyrimai ir įrengta vėdinimo sistema.

Svarbiausias atnaujinimo pokytis – lankytojams atveriama daugiau Rotušės rūsio erdvių. Rūsiuose atlikti archeologiniai tyrimai ir įrengtas vėdinimas, todėl dabar galima apžiūrėti didesnę istorinių rūsių dalį ir iki šiol rečiau matytas pastato erdves.

Archeologiniai tyrimai senuosiuose pastatuose – tai kultūros sluoksnių ir statinių liekanų tyrinėjimas prieš pradedant tvarkybos darbus. Jų metu nustatoma, kokie pastato laikotarpiai išliko po žeme ir kaip juos išsaugoti. Vėdinimas rūsiuose svarbus todėl, kad drėgmė yra viena didžiausių senų mūrų grėsmių.

Projekto atnaujinimo darbus prižiūrėjo sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė Vilniaus vystymo kompanija.

Ekskursijos vilniečiams ir naujas Rotušės apšvietimas

Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, vyksianti Rotušės atgimimo diena taps proga ne tik pamatyti atsinaujinusį pastatą, bet ir geriau pažinti jo istoriją, architektūrą bei erdves.

Lankytojai kviečiami į specialias nemokamas ekskursijas. Jų metu bus galima sužinoti daugiau apie Rotušės pastato istoriją ir atnaujinimo procesą, apžiūrėti sutvarkytas erdves bei patekti į vietas, kurios lankytojams įprastai neprieinamos. Tarp jų – ir Rotušės rūsiai, menantys skirtingus pastato bei miesto istorijos laikotarpius. Registruotis į ekskursijas ir rasti informaciją apie jas galite https://fienta.com/lt/s/rotuses-atgimimo-diena-registracija-i-ekskursijas?utm_id=97758_v0_s00_e0_tv2&fbclid=IwY2xjawVn-YlleHRuA2FlbQIxMABwZG9mBWJyaWQRMGtOV1dDZWczSHA2Tk1Ba2dzcnRjBmFwcF9pZBAyMjIwMzkxNzg4MjAwODkyAAEfEqh-c5tek6VhjIk3Bq8wIM2fIchGdJNMpSzQ9WEF4gOP5yglhlI9qFUkXPU_aem_ohjtnnqLOfMGqOJAxYytLg. Į nemokamas ekskursijas dažniausiai reikia iš anksto užsiregistruoti, nes grupės būna ribotos, o rūsiuose šalta ir drėgna, todėl verta rengtis šiltai ir pasirinkti patogią avalynę.

Rotušės atgimimo dieną vainikuos simbolinis atnaujinimo darbų pabaigos akcentas. 19 val. atsinaujinusi Vilniaus rotušė pirmą kartą nušvis naujomis šviesomis. Atnaujintas apšvietimas leis subtiliau išryškinti klasicistinę pastato architektūrą, jos detales ir Rotušės siluetą vakarinėje miesto panoramoje.

Klasicizmas – XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje Europoje paplitęs architektūros stilius, kuriam būdingi griežtos proporcijos, simetrija, kolonos ir antikos formų motyvai. Todėl apšvietimas, pabrėžiantis detales, ypač gerai atskleidžia tokio pastato plastiką. Rotušės aikštė yra Vilniaus senamiestyje, kuris įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Šimtmečius besikeičianti miesto Rotušė

Vilniaus rotušė pirmą kartą paminėta 1432 m., o per savo kelių šimtmečių istoriją ne kartą keitė išvaizdą ir paskirtį. Dabartinį klasicistinį jos pavidalą XVIII a. pabaigoje suformavo architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius. Reikšminga pastato rekonstrukcija taip pat atlikta 1936–1939 m. pagal architekto Stefano Narembskio projektą.

Paskutiniai didesni Rotušės remonto darbai iki dabartinio atnaujinimo vyko 1998–1999 m., prieš pastatui grąžinant reprezentacinę funkciją. 2020 m. įgyvendintas pirmasis kapitalinio remonto etapas – įrengti vidinis ir lauko keltuvai, vėliau vykdyti smulkesni tvarkybos darbai.

Kapitalinio remonto ir tvarkybos darbų – remonto, restauravimo ir konservavimo – projektą parengė UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“. Projekto vadovė ir architektė – Marija Nemunienė.

Tvarkybos ir kapitalinio remonto darbų rangovas – UAB „Ekstra statyba“, rangos sutarties vertė siekia beveik 4 mln. eurų.

Apie UAB Vilniaus vystymo kompaniją

Sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė Vilniaus vystymo kompanija kuria šiuolaikinio Vilniaus veidą. Būdama viena iš pagrindinių sostinės viešųjų infrastruktūros projektų įgyvendintojų, įmonė nuosekliai siekia aukščiausių standartų nekilnojamojo turto projektavimo, vystymo ir administravimo srityje. Įmonė teikia Vilniaus miesto teritorijų planavimo, savivaldybei priklausančių viešosios paskirties objektų projektavimo ir statybos valdymo bei priežiūros paslaugas, administruoja Vilniaus miesto ugdymo įstaigų pastatus bei rūpinasi Vilniaus miesto nekilnojamuoju turtu.

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.