„Baudos negydo“ – taip pavadintą protesto akciją gruodžio 1 d. 15 val. Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje surengs medikų organizacijos. Protesto akciją prie Seimo rūmų organizuojančios Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga, Lietuvos medikų sąjūdis ir Jaunųjų gydytojų asociacija siekia stabdyti Seime svarstomas LR Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įteisinti baudas medikams net ir už netyčines bei technines klaidas pildant dokumentus.
Gruodžio 1-ąją medikai ir pacientai kviečiami rinktis prie Seimo
Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga, Lietuvos medikų sąjūdis ir Jaunųjų gydytojų asociacija praneša gavusios leidimą organizuoti protesto akciją, į kurią kviečiami atvykti ne tik gydytojai, slaugytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai, bet ir pacientai. Teisės aktus Lietuvoje priima Seimas: projektas svarstomas keliais etapais, todėl pataisos gali būti keičiamos ar atmetamos.
Protesto akcija „Baudos negydo“ įvyks gruodžio 1 d. 15 val. Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje. Medikai į protestą kviečiami atvykti su baltais chalatais, kurie taps simboline akcijos dalimi.
Medikų bendruomenė rengia protestą prieš Seime šiuo metu svarstomas Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įteisinti baudas medikams net ir už netyčines bei technines klaidas pildant dokumentus. Anot protesto organizatorių, svarstomas įstatymo projektas atvers kelius bauduoti sąžiningai dirbančius medikus, kurie visiškai negalės nuo to apsiginti. Teigiama, kad tai dar labiau atitolins gydytoją nuo pacientų, mažins sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei ilgins eiles gydymo įstaigose. Todėl atvykti palaikyti gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų į protestą kviečiami ir pacientai.
Seime svarstomą įstatymo projektą Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva vadina „baudų medikams“ įstatymu, kuris esą paliestų kiekvieną – ne tik gydytojus, slaugytojus ir sveikatos priežiūros specialistus, bet ir pacientus.
Pasak A. Astafjevos, nuolatinis teisės aktų keitimas, kuriais tik apsunkinamas ir taip sudėtingas medikų darbas, jau seniai tapo kasdienybe, tačiau šios pataisos galutinai perpildė medikų bendruomenės kantrybės taurę.
„Šis įstatymas stumiamas jau net ne buldozeriu, o tanku, visiškai neįsiklausant į medikų argumentus, todėl nebegalime daugiau tylėti ir sieksime, kad sveikatos politikai pagaliau mus išgirstų. Svarstomas projektas yra tiek blogas, kad jo neverta net taisyti – galima tik išmesti į šiukšlių dėžę ir pradėti nuo tuščio lapo, išvien tariantis su medikais. Daugiau nei dvidešimt medikų organizacijų jau kreipėsi į Seimą, reikalaudamos stabdyti šio įstatymo projekto svarstymą ir pradėti realų dialogą su medikų bendruomene, tačiau mūsų balsas vis dar lieka neišgirstas“, – teigia Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjungos pirmininkė A. Astafjeva.
Pasak pirmininkės, nors formaliai įstatymo projekte siūloma baudas skirti gydymo įstaigoms, nekyla abejonių, kad baudą gavusios gydymo įstaigos regreso būdu jas atskaitytų iš pačių medikų. Baudos galėtų būti skiriamos dėl netyčinių techninių klaidų, kurias dažniausiai lemia sudėtingi, nuolat besikeičiantys teisės aktai, neaiškios kompensavimo tvarkos bei e.Sveikatos trikdžiai. Praktikoje nemaža dalis baudų atsiranda dėl konkrečių Valstybinės ligonių kasos inspektorių asmeninio teisės aktų interpretavimo.
Regresas – teisinė sąvoka: kai žalą ar baudą pirmiausia sumoka įstaiga, ji gali reikalauti, kad atitinkamą sumą jai atlygintų tai padaręs darbuotojas. Valstybinė ligonių kasa prižiūri, kaip gydymo įstaigos naudoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, ir tikrina jų teikiamų paslaugų apskaitą. Daugiau informacijos – Valstybinės ligonių kasos svetainėje.
„O medikas net negalėtų apsiginti. Tokių atvejų jau esame turėję. Visai naujas pavyzdys – vienai poliklinikoje dirbusiai gydytojai dėl pacientei išrašyto nedarbingumo buvo skirta 1300 eurų bauda, kuri buvo išskaičiuota iš jos darbo užmokesčio be jokio paaiškinimo ir dar įstaigos atstovai pakomentavo, kad „visi susimoka“, – pažymi A. Astafjeva.



