2026 m. lapkričio 16 d., pirmadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

„Darnu Group“ nupirko 11 ha Žirmūnuose: buvusi „Vilmos“ gamybos teritorija bus konvertuojama per dešimtmetį

„Darnu Group“ nupirko 11 ha Žirmūnuose: buvusi „Vilmos“ gamybos teritorija bus konvertuojama per dešimtmetį
Asociatyvi nuotrauka „„Darnu Group“ nupirko 11 ha Žirmūnuose: buvusi „Vilmos“ gamybos teritorija bus konvertuojama per dešimtmetį“ (652234 / Pixabay)

Viena didžiausių šalies NT plėtros bendrovių „Darnu Group“ Vilniuje, Žirmūnuose, tarp Lakūnų, Žirmūnų ir Kareivių gatvių, iš gamybos įmonės „Vilma“ ir su ja susijusių bendrovių įsigijo apie 11 ha teritoriją ir joje esančius statinius. Per artimiausią dešimtmetį čia planuojamas didelio masto konversijos projektas, iš esmės keisiantis šios miesto dalies veidą. Įsigijimo vertės šalys neatskleidžia.

„Kuriame ilgalaikę vertę miestui ir jo gyventojams, todėl plėtros projektų imamės tik tose teritorijose, kuriose galime visapusiškai įgyvendinti savo urbanistines vizijas, kurti naujus gyvenimo, darbo ir laisvalaikio kokybės standartus ateities kartoms. Mums svarbu, kad plėtojami projektai ne tik darniai integruotųsi į esamą miesto audinį, bet ir kurtų teigiamus pokyčius aplinkui. Žirmūnai yra vienas patraukliausių sostinės rajonų dėl strategiškai patogios lokacijos ir susiformavusios bendruomenės, todėl čia matome reikšmingą potencialą kokybiškai transformuoti šiuo metu gamybos veiklai naudojamas teritorijas“, – sako „Darnu Group“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė.

Ji priduria, kad artimiausi laukiantys žingsniai – architektūrinio konkurso inicijavimas ir parengiamieji projektavimo darbai, kurie, planuojama, užtruks apie dvejus metus.

Architektūrinis konkursas – procedūra, kai keli architektų ar projektavimo biurų komandos siūlo savo sprendinius teritorijai, o vertinimo komisija išrenka geriausią idėją. Tokiu būdu paprastai nustatoma būsimos urbanistinės koncepcijos kryptis, o ją vėliau galima detalizuoti projektuose.

Iš viso „Darnu Group“ įsigijo 8 sklypus, kurių bendras plotas siekia apie 11 ha. Kartu su sklypais perimti 38 gamybiniai, sandėliavimo ir administracinės paskirties statiniai, kuriuose, šalių susitarimu, keletą ateinančių metų bus vis dar vykdoma esama veikla. Teritorijos konversiją numatoma vykdyti etapais, todėl pastatai bus atlaisvinami ir griaunami palaipsniui, laikantis šalių suderinto grafiko, siekiant užtikrinti sklandų čia veikiančių bendrovių veiklos tęstinumą ir išlaikyti įprastą aplinkinių teritorijų kasdienį gyvenimo ritmą.

Konversija – tai teritorijos paskirties keitimas, pavyzdžiui, pramonės ar sandėliavimo zonos pertvarkymas į gyvenamąją, biurų ir visuomeninę aplinką. Statybos tokiose vietose pradedamos po to, kai parengiami projektai ir gaunami statybos leidimai. Planavimo dokumentus ir leidimus Vilniuje tvarko Vilniaus miesto savivaldybė.

„Miestai keičiasi, auga, tad jų centrinės dalys turi būti skiriamos ne gamybos veiklai, o žmonių gyvenimui, laisvalaikiui, pramogoms, darbui moderniuose biuruose. Mūsų įmonių grupė nuosekliai įgyvendina ilgalaikį tikslą modernizuoti turimus gamybinius pajėgumus, veiklą iškeliant į naujas inovatyvias gamyklas, kiek toliau nuo miesto centro, tad sprendimas parduoti teritoriją buvo šios ilgalaikės strategijos dalis. Renkantis pirkėją mums buvo svarbu ne tik finansinė sandorio pusė, bet ir tai, su kokia vizija naujasis teritorijos plėtotojas ateina į mūsų ilgus metus puoselėtą vietą. Matydami tai, kaip „Darnu group“ įgyvendina didelius konversijos projektus, tokius kaip „Paupys“, neabejojame, kad ir ši teritorija virs tokia miesto dalimi, kuri papuoš Vilnių“, – teigia „Vilma“ įmonių grupės akcininkas Juozas Magelinskas.

NT plėtros bendrovė „Darnu Group“ šiuo metu tęsia daugiau nei 600 butų kvartalo šalia Neries ir Karoliniškių draustinio „Sakai“ statybas. Įmonė taip pat projektuoja didžiausią nepriklausomos šalies istorijoje daugiafunkcį megaprojektą „Launagiai“, iškilsiantį apie 80 ha teritorijoje Vilniaus pietinėje dalyje, kuriame bus pasiūlyta daugiau kaip 5000 butų. Jo pirmųjų etapų statybos, planuojama, startuos jau 2027 m. antroje pusėje, o per dešimtmetį į jį planuojama investuoti mažiausiai 1 milijardą eurų.

Plėtotoja taip pat rengiasi 3 ha „Verslo trikampio“ teritorijos konversijai Vilniaus centrinėje dalyje bei individualių namų projekto „Nojai“ plėtrai, kuris iškils 26 ha teritorijoje sostinės Salininkuose.

„Darnu Group“ – daugiausiai į nekilnojamojo turto projektų plėtrą investuojanti bendrovė Lietuvoje, pernai investavusi 81 mln. Eurų. Įmonės valdomo turto portfelis pernai perkopė 400 mln. Eurų.

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.