2026 m. lapkričio 5 d., ketvirtadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Paroda „Archivum archaios“ Medinės architektūros centre: VU muziejų kolekcijos iki 2027 m. sausio 17 d.

Paroda „Archivum archaios“ Medinės architektūros centre: VU muziejų kolekcijos iki 2027 m. sausio 17 d.
Asociatyvi nuotrauka „Paroda „Archivum archaios“ Medinės architektūros centre: VU muziejų kolekcijos iki 2027 m. sausio 17 d.“ (Simon Infanger / Unsplash)

Lapkričio 6 d. 18 val. Medinės architektūros centre atidaroma Vilniaus universiteto (VU) ir Vilniaus dailės akademijos parodos „Archivum archaios“ ekspozicija. Joje išvysime VU Geologijos ir Zoologijos muziejuose bei Herbariume saugomas istorines gamtos kolekcijas ir šiuolaikines menines jų interpretacijas. Herbariumas – išdžiovintų ir pagal rūšis sutvarkytų augalų kolekcija, kuri naudojama mokslo tyrimams.

Lotyniškas archivum primena, kad saugojimas nėra neutralus – mes pasirenkame, ką išsaugoti. Pasirenkame ir tai, ką konstruoti iš archyvinės medžiagos. Graikiškas archaios kalba apie tai, kas buvo seniau, pradžioje, kai dar nebuvome suklasifikuoti ir pavadinti vardais. Tai suteikia galimybę menininkams elgtis atsargiai ir pagarbiai, tuo pačiu neprarandant mąstymo lengvumo ar net žaidimo.

Paroda Medinės architektūros centre išgyvena savo trečiąją iteraciją. Pavasarį prasidėjusi Kairėnų botanikos sode, vasarą ji leido laiką VU Idėjų observatorijos kupoluose, trumpais momentais atsiveriančiuose nakties dangui. Dabar gi, po daugybės perkėlimų ir montavimų, norisi sustoti, įsikvėpti galimybės būti trapiam.
Eksponatai pasitinka rudenį tarp subtiliai restauruotų Medinės architektūros centro sienų, kurių, jas saugant, negalima net liesti. Medinių stalų, lentynų, kabyklų karkasas susukamas sąmoningai pasirenkant, kad po parodos jis bus išardytas ir išskaidytas, lyg nebuvęs. Žvėrys, paukščiai ir gėlės grįš į saugyklas, kuriose įkvepiamas oras matuojamas aplankymų skaičiumi, o laikas juda tyloje.

Istorinėse medinėse erdvėse ir prie jautrių kolekcijų eksponatų geriau nesilieti rankomis, nes drėgmė ir odos riebalai palaipsniui gadina medieną bei augalų ar gyvūnų preparatus.

Susitikime atidaryme lapkričio 6 d. 18 val.!

Paroda veiks iki 2027 m. sausio 17 d.

Paroda skirta VU gyvybės mokslų 245 metų jubiliejui ir VU Gyvybės mokslų centro veiklos 10-mečiui.

Daugiau apie universiteto muziejus ir kolekcijas galima rasti Vilniaus universiteto svetainėje.

Dalyvaujantys menininkai: Elena A. V. Reckevitz, Dagnė Petkevičiūtė, Viktorija Balkutė, Vilius Vingras, Rūta Spelskytė, Fausta Lukošiūtė, Aidas Stončius, Kornelijus Zaleckas, Adomas Mažeika, Anna Chostegian, Austėja Zabulytė, Rima Briškaitė, Gintas Kavoliūnas, Paulė Vaitkutė, Kotryna Navickaitė, Raminta Beržanskytė.

Parodos kuratoriai: Rūta Spelskytė, Mindaugas Rasimavičius

Leidinio dizainas: Alvė Skauronaitė

Sklaidos dizainas: Vilius Vingras

Viktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų) šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius migracija ir naujosios miesto virtuvės maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.