Lapkričio 4 d. Energetikos ir technikos muziejuje prasideda jau trečius metus organizuojamas paskaitų ciklas „Įkvėpti mokslo“. Šiemet jis rengiamas bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu. Lapkričio ir gruodžio mėnesiais trečiadieniais skirtingų sričių mokslininkai pristatys savo tyrimus, pasakos apie mokslo atradimus ir jų reikšmę kasdieniam gyvenimui. Visos paskaitos nemokamos, išankstinė registracija nereikalinga.
Šių metų programoje – aštuonios paskaitos, skirtos matematikai, fizikai, ekonomikai, dirbtiniam intelektui, chemijai ir psichologijai. Klausytojai galės ne tik išgirsti mokslininkų pranešimus, bet ir užduoti jiems klausimų bei dalyvauti diskusijose.
Paskaitų ciklu siekiama, kad mokslininkų sukauptos žinios būtų prieinamos ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visiems besidomintiems mokslu. Susitikimuose bus kalbama apie tai, kaip moksliniai tyrimai padeda geriau suprasti mus supančius reiškinius ir spręsti kasdienes problemas.
Paskaitų programa
Visi lektoriai atstovauja Vilniaus universitetui. Paskaitų santrumpa „DI“ reiškia dirbtinį intelektą.
| Data | Laikas | Paskaitos tema | Lektorius |
|---|---|---|---|
| Lapkričio 4 d. | 19 val. | „Kaip matematinės kreivės padeda picą pristatyti tiesiai prie jūsų durų?“ | Matematikos ir informatikos fakulteto Matematikos instituto mokslininkas doc. dr. Jonas Jankauskas |
| Lapkričio 11 d. | 19 val. | „Ar galime moksliškai paaiškinti Lietuvos ekonominę sėkmę?“ | Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas dr. Vygintas Gontis |
| Lapkričio 18 d. | 19 val. | „Visuomenė fiziko akimis: nuo transporto kamščių iki rinkų svyravimų“ | Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas dr. Aleksejus Kononovičius |
| Lapkričio 25 d. | 19 val. | „Naujos kartos elektronika“ | Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslininkas dr. Kęstutis Ikamas |
| Gruodžio 2 d. | 19 val. | „Lietuvių šneka ir DI: ar kompiuteris mus supranta?“ | Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkė prof. dr. Gražina Korvel |
| Gruodžio 9 d. | 18 val. | „Kvantinė tvarka – modernusis diagnostikos įrankis“ | Fizikos fakulteto mokslininkas, Helmholco asociacijos Erwino Schrödingerio premijos laureatas dr. Laurynas Dagys |
| Gruodžio 9 d. | 18.35 val. | „Branduolių magnetinis rezonansas: fizikos eksperimentas, kuris pakeitė chemiją!“ | Fizikos fakulteto Cheminės fizikos instituto mokslininkas dr. Vytautas Klimavičius |
| Gruodžio 9 d. | 19.15 val. | „Laimingo darbuotojo diena“ | Filosofijos fakulteto profesorė, Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovė dr. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė |
Gruodžio 9 d. vyksta trys paskaitos iš eilės, todėl vieną vakarą galima išgirsti kelių sričių pranešimus. Branduolių magnetinis rezonansas – tyrimo metodas, plačiai taikomas chemijoje medžiagų sandarai nustatyti.
Moderatoriai
Lapkričio 4–gruodžio 2 d. paskaitas moderuos mokslo žurnalistė, komunikatorė, laidų vedėja ir knygų autorė Goda Raibytė-Aleksa. Gruodžio 9 d. vyksiančias dvi fizikos paskaitas moderuos VU Fizikos fakulteto jaunesnysis mokslo darbuotojas, doktorantas Dominykas Augulis.
Ką sako dalyviai
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas dr. Jonas Jankauskas įsitikinęs, kad net ir sudėtingos mokslo idėjos gali būti suprantamos kiekvienam.
„Džiaugiuosi ir esu dėkingas už galimybę dalytis matematikos istorija, įdomybėmis, įspūdingais jos pritaikymo pavyzdžiais kasdieniame gyvenime. Drąsiai galiu sakyti, jog man, kaip dėstytojui, tai ne darbas, o tikras malonumas. Tikiu, kad kiekvienas žmogus, net ir nebūdamas mokslininku, gali suprasti sudėtingas idėjas, žavėtis mokslininkų pasiekimais ir atrasti mokslo kuriamą naudą“, – sako J. Jankauskas.
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorės dr. Gražinos Korvel teigimu, mokslininkų darbas neapsiriboja naujų žinių kūrimu – ne mažiau svarbu jomis dalytis su visuomene ir padėti žmonėms suprasti technologinius pokyčius.
„Manau, kad viena svarbiausių mokslininko užduočių yra ne tik kurti naujas žinias, bet ir dalytis jomis su visuomene. Tokie renginiai suteikia puikią galimybę paprastai ir suprantamai pristatyti sudėtingas technologijas, parodyti jų veikimo principus ir atskleisti jų poveikį mūsų kasdieniam gyvenimui. Man ypač svarbu parodyti, kad dirbtinis intelektas nėra tik abstrakti ateities vizija – jis jau šiandien keičia mūsų bendravimą su kompiuteriais, o lietuvių kalba yra neatsiejama šių pokyčių dalis“, – sako G. Korvel.
Mokslo populiarinimo svarbą pabrėžia ir paskaitų ciklo moderatorė, mokslo žurnalistė, komunikatorė, laidų vedėja ir knygų autorė Goda Raibytė-Aleksa. Jos teigimu, visuomenei svarbu ne tik žinoti apie mokslinius tyrimus, bet ir suprasti jų reikšmę bei tai, kaip naudojamos mokslui skiriamos viešosios lėšos.
„Aš manau, kad mokslinis straipsnis yra baigtas tada, kai jis iškomunikuotas visuomenei. Didžioji dalis mokslinių tyrimų Lietuvoje finansuojama iš bendrų viešųjų pinigų – visuomenė privalo žinoti ir suprasti, kur jie leidžiami. Džiaugiuosi kiekvienu mokslininku šiemet – visi jie stiprūs ne tik savo mokslinėse srityse, bet ir komunikacijoje. Esu tikra, kad kiekvienas atėjęs išsineš naujų žinių ir įkvėpimo smalsumui“, – sako G. Raibytė-Aleksa.
Paskaitų ciklą „Įkvėpti mokslo“ Energetikos ir technikos muziejus šiemet organizuoja bendradarbiaudamas su Vilniaus universitetu. Visos paskaitos nemokamos, išankstinė registracija nereikalinga.
Daugiau informacijos etm.lt
