2026 m. lapkričio 3 d., antradienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Naujos statybos butai Vilniuje: pasiūla laikosi ties 6 tūkst., kainų augimas sustojo, pirkėjai gali derėtis

Naujos statybos butai Vilniuje: pasiūla laikosi ties 6 tūkst., kainų augimas sustojo, pirkėjai gali derėtis
Asociatyvi nuotrauka „Naujos statybos butai Vilniuje: pasiūla laikosi ties 6 tūkst., kainų augimas sustojo, pirkėjai gali derėtis“ (Jakub Pabis / Pexels)

Spalį pirminio būsto pasiūla Vilniuje ir toliau laikėsi ties 6 tūkst. riba – pirkėjai galėjo rinktis iš 5 924 butų. Nekilnojamojo turto (NT) vystymo bendrovės „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas skaičiuoja, kad jau penktą mėnesį iš eilės sostinėje parduodama apie 400 naujos statybos butų, o vidutinė siūlomų būstų kaina laikosi ties 4,2 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Pasak jo, didelė pasiūla pristabdo kainų augimą ir suteikia daugiau erdvės deryboms.

„Pastaruosius penkis mėnesius būsto rinka išlieka itin stabili. EURIBOR laikosi ties maždaug 3 proc., o būsto pardavimai ir pasiūla yra gana subalansuoti. Gyventojai ir toliau aktyviai perka butus: vieni – investicijai, kiti – savo reikmėms. Didesnio nerimo tarp pirkėjų nematome, priešingai – jie naudojasi plačiu būstų pasirinkimu, lygina skirtingus projektus ir ieško geriausiai jų poreikius atitinkančio varianto. Tad šiuo metu rinka atrodo sveikai aktyvi“, – įžvalgomis dalijasi „Realco“ atstovas. EURIBOR – tai tarpbankinė euro skolinimosi palūkanų norma, nuo kurios priklauso daugumos Lietuvoje išduodamų būsto kreditų kintamoji palūkanų dalis, todėl jos pokyčiai tiesiogiai veikia mėnesines įmokas.

Registrų centro duomenimis, per pirmus devynis šių metų mėnesius Lietuvoje sudaryta 8,1 proc. daugiau NT sandorių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. M. Chmieliausko teigimu, prie augusio pirkėjų aktyvumo iš dalies galėjo prisidėti ir iš II pensijų pakopos atsiimtos lėšos – vieniems jos padėjo sukaupti trūkstamą sumą pradiniam būsto įnašui, kitiems – grąžinti turimas skolas ar kreditus ir taip pagerinti galimybes įsigyti būstą. Nekilnojamojo turto sandorių statistiką kaupia valstybės įmonė Registrų centras, kuris tvarko Nekilnojamojo turto registrą, o pirkimo–pardavimo sandoriai tvirtinami pas notarą ir įregistruojami šiame registre.

Tuo metu Lietuvos bankas skelbia, kad naujų būstų pasiūla šalies didmiesčiuose per metus išaugo 30 proc., o antrąjį šių metų ketvirtį išduota daugiausia leidimų butų statybai per pastaruosius 15 metų.Daugiausia leidimų išduodama ten, kur būsto kainos aukštesnės, o projektai – pelningesni. Vis dėlto didesnio baigtų statyti butų pasiūlos augimo tikimasi 2027 m. vasarą–rudenį, tad iki tol pirkėjai daugiausia rezervuos dar statomus būstus.

„Naujų būstų pasirinkimas jau dabar labai platus, todėl konkurencija tarp vystytojų, ypač ekonominės ir vidutinės klasės segmentuose, yra itin didelė. Tai suteikia daugiau derybinės galios pirkėjams – vystytojams tenka būti lankstesniems, siūlyti patrauklesnes sąlygas ar nuolaidas. Dėl to pastaraisiais mėnesiais būsto kainų augimas yra apstojęs“, – pastebi „Realco“ pardavimų direktorius.

Būsto pirkėjams pasirinkimo netrūksta

Spalį Vilniaus pirminę būsto rinką papildė 212 naujų butų – 382 mažiau nei rugsėjį, kai jų skaičius siekė 594. Vis dėlto M. Chmieliauskas atkreipia dėmesį, kad šiemet būstų pasiūla augo itin sparčiai: vien balandį rinkoje atsirado 1 520 naujų butų, gegužę – dar 1 136.

Todėl spalį sulėtėjęs pasiūlos augimas didesnės įtakos pirkėjų pasirinkimui neturi – šiemet pasiūla yra pasiekusi rekordines aukštumas, o rinkoje vis dar siūloma apie 6 tūkst. butų.

Pastarąjį mėnesį sostinėje parduoti 426 naujos statybos butai – kiek daugiau nei ankstesnių keturių mėnesių vidurkis, siekęs apie 401 būstą. Įskaičiavus per mėnesį parduotus butus, iš viso spalį rinkoje jų buvo siūloma 6 350.

Prestižinės klasės butų spalį parduota kiek mažiau nei rugsėjį – atitinkamai 47 ir 52. Tuo metu ekonominė klasė vėl aplenkė vidutinę: rugsėjį ekonominės klasės butų parduota 169, o spalį – 202. Vidutinės klasės būstų pardavimai, priešingai, sumažėjo nuo 184 rugsėjį iki 177 spalį.

„Pirkėjai šiuo metu gali rinktis iš tūkstančių skirtingose statybų stadijose esančių butų. Šiuo metu jau galima rezervuoti 579 dar projektavimo ar statybos leidimo stadijoje esančius butus, 3 347 ankstyvos statybos ir 1 989 jau baigtus ar baigiamus statyti būstus. Rezervuodami dar statomą butą, pirkėjai gali iš anksto užsitikrinti norimą būstą ir užfiksuoti jo kainą“, – pažymi M. Chmieliauskas.

Perkant dar statomą butą paprastai pirmiausia pasirašoma preliminarioji sutartis ir sumokamas rezervacinis mokestis, o pagrindinė sutartis sudaroma vėliau. Prieš pasirašant verta patikrinti, ar vystytojas turi statybos leidimą, ir peržiūrėti sutarties sąlygas dėl kainos pokyčių bei statybos termino. Statinių duomenis galima rasti Registrų centro svetainėje.

Spalį daugiausia naujos statybos butų Vilniuje parduota Naujamiestyje – 60. Nedaug atsiliko Pašilaičiai, po keturių mėnesių lyderystės pirmą kartą užleidę pirmąją vietą, – čia nupirkti 59 būstai. Po jų rikiavosi Verkiai (49), Šnipiškės (35) ir Viršuliškės (34).

„Realco“ – viena didžiausių nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių Lietuvoje. Šiais metais veiklos 20-metį mininti įmonė plėtoja gyvenamosios, visuomeninės ir komercinės paskirties projektus, kurie išsiskiria aukšta kokybe, inovatyviais sprendimais ir dėmesiu klientų poreikiams tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.