2026 m. lapkričio 18 d., trečiadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Namų renovacijai skirti milijonai lieka nepanaudoti: gyventojai neturi už ką pradėti darbų

Namų renovacijai skirti milijonai lieka nepanaudoti: gyventojai neturi už ką pradėti darbų
Asociatyvi nuotrauka „Namų renovacijai skirti milijonai lieka nepanaudoti: gyventojai neturi už ką pradėti darbų“ (Florian van Duyn / Unsplash)

Valstybė skiria dešimtis milijonų eurų individualių namų renovacijai, tačiau didelė dalis šių lėšų nepasiekia gyventojų. 2025 m. rudenį individualių namų renovacijai buvo numatyta 26 mln. eurų, tačiau projektams skirtas finansavimas tesiekė 6,12 mln. eurų – vos 24 proc. viso biudžeto. Savivaldybių apklausa atskleidžia vieną svarbiausių tokios situacijos priežasčių: net ir gaudami valstybės paramą, žmonės dažnai neturi pinigų renovacijai pradėti.

Ši problema ypač aktuali regionuose, kur individualūs namai sudaro didelę būsto fondo dalį. Gyventojai susiduria su paradoksu – valstybė žada kompensuoti dalį renovacijos išlaidų, tačiau pirmiausia už darbus reikia susimokėti patiems. Neturint santaupų ar galimybių pasiskolinti, parama taip ir lieka nepasiekiama.

„Šiandien turime absurdišką situaciją: valstybė skiria milijonus eurų namų renovacijai, tačiau žmonės negali jais pasinaudoti, nes neturi pinigų pačiai renovacijai pradėti. Pernai rudenį projektams buvo skirta vos ketvirtadalis numatyto finansavimo. Tai aiškus signalas, kad problema yra ne vien paramos dydis, bet ir pati jos sistema. Dabar planuojama dar 103 mln. eurų, tačiau jei nieko nekeisime, rizikuojame vėl turėti milijonus popieriuje, o ne renovuotus namus. Turime nustoti matuoti renovacijos politikos sėkmę paskelbtais paramos milijonais ir pradėti ją matuoti realiai atnaujintais namais“, – sako iniciatyvos „Renovacijos banga 2.0“ vadovas Laurynas Gečas.

Tokias problemas atskleidė visuomeninės iniciatyvos „Renovacijos banga 2.0“ atlikta savivaldybių apklausa, kurios rezultatai trečiadienį pristatyti Vilniuje surengtoje konferencijoje apie individualių namų renovaciją.

Parama yra, bet renovacijai pradėti trūksta pinigų

Savivaldybių atsakymai rodo, kad dabartinė paramos sistema nepakankamai atsižvelgia į realias gyventojų finansines galimybes.

Raseinių, Kelmės ir Trakų rajonų savivaldybės pabrėžia, kad net ir gavus paramą gyventojams tenkanti išlaidų dalis gali būti per didelė. Radviliškio, Kretingos ir Akmenės rajonuose išskiriama kita problema – už renovacijos darbus reikia sumokėti dar iki valstybės kompensacijos gavimo. Ignalinos, Akmenės rajonų ir Šiaulių miesto savivaldybės atkreipia dėmesį, kad dalis gyventojų neturi galimybių gauti ir banko paskolos.

Tačiau pinigai – tik viena kliūčių. Gyventojams tenka patiems vertinti namo būklę, rinktis renovacijos sprendimus, ieškoti projektuotojų ir rangovų, tvarkyti dokumentus bei prisiimti riziką, kad atlikti darbai gali neatitikti paramos reikalavimų. Paramos programose darbai, pradėti prieš patvirtinant paramą, gali būti nelaikomi tinkamomis išlaidomis, todėl prieš pasirašant sutartį su rangovu verta išsiaiškinti kvietimo sąlygas.

„Gyventojų norą atnaujinti namus riboja lėšų trūkumas, neaiški darbų įgyvendinimo eiga ir rizika nepasiekti paramai gauti būtino rezultato. Veiksminga renovacijos programa turi sujungti valstybės paramą, ilgalaikį finansavimą ir praktinę pagalbą gyventojui – nuo pirminio namo būklės įvertinimo iki užbaigtų darbų ir rezultatų patvirtinimo. Žmogui turi būti aišku, kas padės suplanuoti renovaciją, koordinuoti rangovus ir kas už ką atsakys“, – sako Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė. „Klausimas šiandien kaip prieiti prie žmogaus, motyvuoti renovacijai, kaip suteikti tuos įrankius.“

Renovacijai numatyta dar 103 mln. eurų. Ar pavyks juos panaudoti?

Artimiausiais metais individualių namų renovacijai numatomas dar didesnis finansavimas. Socialinio klimato fondo priemonių planuose vienbučių ir dvibučių namų kompleksinei renovacijai numatyta 84 mln. eurų, dalinei renovacijai – dar 19 mln. eurų.

Socialinio klimato fondas yra Europos Sąjungos priemonė, skirta padėti pažeidžiamiems namų ūkiams ir mažoms įmonėms prisitaikyti prie išmetamųjų teršalų prekybos sistemos poveikio, pavyzdžiui, finansuojant pastatų renovaciją. Kompleksinė renovacija paprastai apima kelias energinį efektyvumą didinančias priemones kartu (sienų šiltinimą, langų keitimą, šildymo sistemos atnaujinimą), o dalinė – atskirus darbus.

Tačiau, iniciatyvos „Renovacijos banga 2.0“ ekspertų vertinimu, vien didesnio finansavimo nepakaks. Jei paramos sistema nebus pritaikyta realioms gyventojų galimybėms, gali pasikartoti situacija, kai pinigai numatyti, o renovacijos projektų įgyvendinama gerokai mažiau, nei tikėtasi.

„Renovacijos banga 2.0“ vadovas Laurynas Gečas konferencijoje atkreipė dėmesį į atotrūkį tarp valstybės numatomo finansavimo ir realiai finansuojamų projektų. Jo pristatytais Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per 2025 m. rudens kvietimą projektams buvo skirta mažiau nei ketvirtadalis numatyto biudžeto.

Iniciatyvos vertinimu, reikalingi keli skirtingi finansavimo sprendimai: galimybė gauti lėšų darbams pradėti dar iki kompensacijos išmokėjimo, prieinamas ilgalaikis kreditas ir didesnė tikslinė parama tiems gyventojams, kurie neturi pakankamai nuosavų lėšų.

Regionuose renovacija galėtų spręsti ir būsto trūkumo problemą

Individualių namų renovacija svarbi ne tik dėl mažesnių šildymo sąskaitų. Ji galėtų tapti ir viena priemonių didinti būsto prieinamumą regionuose.

Paskutinio gyventojų surašymo duomenimis, vienbučiuose namuose gyveno 40 proc. Lietuvos gyventojų, o kaimo vietovėse – net 78,3 proc. Senesnių namų atnaujinimas galėtų suteikti daugiau pasirinkimo šeimoms, ieškančioms būsto, ir į regionus atvykstantiems specialistams.

Savivaldybės ragina keisti požiūrį į individualių namų renovaciją

Savivaldybių atstovai kelia klausimą, kodėl individualių namų savininkams nėra sukurtos tokios renovacijos paskatos ir pagalbos mechanizmai, kokie taikomi daugiabučių atnaujinimui.

„Akmenės rajone individualių namų energinio efektyvumo didinimas vis dar vyksta per lėtai todėl reikia spartesnių sprendimų, atitinkančių gyventojų poreikius. Vien gyventojų pastangų proveržiui pasiekti nepakaks – būtini reguliavimo pokyčiai, supaprastinti prieinamumą ir atsiskaitymą, tikslingiau nukreipti lėšas bei pilotiniai projektai, kurie padėtų įvertinti siūlomų sprendimų veiksmingumą. Siūlome individualių namų modernizavimo sistemą teisiniame reguliavime prilyginti daugiabučių renovacijos programoms – užtikrinti lygiavertį valstybės požiūrį ir analogiškas paskatas individualių namų savininkams. Tai suteiktų gyventojams daugiau realių galimybių atnaujinti savo būstą“, – sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) viceprezidentas, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.

Konferencijoje problemą taip pat aptarė aplinkos viceministrė Asta Rokickienė ir energetikos viceministrė Karolina Štelmokaitė.

Aplinkos viceministrės teigimu, individualių namų atnaujinimas yra svarbi būsto prieinamumo politikos dalis, o ši tema aktuali visoje Europos Sąjungoje.

„Vienbučių namų renovacija yra ne mažiau svarbi nei daugiabučių atnaujinimas. Būsto prieinamumas yra svarbus klausimas visoje Europos Sąjungoje, todėl Aplinkos ministerija šioje srityje dirba ir toliau ieškos sprendimų. Individualių namų atnaujinimą vertiname kaip svarbią šios politikos kryptį – atnaujinant esamus namus galima sudaryti daugiau galimybių šeimoms gyventi kokybiškame ir energiškai efektyviame būste. Todėl individualių namų renovacijai skiriame didelį dėmesį, o Socialinio klimato fondo plane vienbučių ir dvibučių namų atnaujinimui Lietuvoje numatyta daugiau kaip 100 mln. eurų. Svarbu, kad šios lėšos virstų gyventojams prieinama pagalba ir realiai atnaujintais namais“, – sako aplinkos viceministrė Asta Rokickienė.

Energetikos viceministrė K. Štelmokaitė pabrėžia, kad svarbu stiprinti gyventojų informavimą ir pagalbą teikti vieno langelio principu.

„Geriausia energija yra ta, kurios neiššvaistome. Individualių namų atnaujinimas svarbus mažinant energijos poreikį ir gyventojų išlaidas šildymui. Tačiau renovacijos naudą turime vertinti ir plačiau – ji svarbi visai visuomenei, energetiniam efektyvumui ir nacionaliniam saugumui. Todėl valstybė turėtų dar aktyviau prisidėti prie renovacijos masto didinimo. Kad šią naudą pajustų daugiau šeimų, finansavimo priemonės turi atitikti jų galimybes. Ypač svarbu padėti tiems gyventojams, kuriems didelės energijos sąskaitos yra sunki našta, tačiau savų lėšų renovacijai pradėti nepakanka. Vienas didžiausių iššūkių – informacijos trūkumas. Žmogui, besidominčiam viena paramos priemone, turėtume vieno langelio principu pasiūlyti visą jo poreikius atitinkantį pagalbos paketą. Tam reikia glaudesnio institucijų, savivaldybių, verslo ir kitų partnerių bendradarbiavimo, aiškiai pasidalijant atsakomybe ir siekiant bendros naudos“, – sako K. Štelmokaitė.

„Gyventojams reikia daugiau aiškios ir lengvai prieinamos informacijos apie galimybes atnaujinti vienbučius ir dvibučius namus. APVA turėtų aktyviau skleisti informaciją apie paramą ir pristatyti sėkmės istorijas – parodyti, kaip renovacija pakeitė konkrečių šeimų gyvenimo sąlygas ir išlaidas šildymui. Tokie pavyzdžiai padėtų žmonėms geriau suprasti renovacijos naudą ir paskatintų juos dalyvauti paramos programose bei atnaujinti savo namus“, – pažymėjo taip pat renginyje dalyvavusi Seimo narė Ingrida Braziulienė.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) yra valstybės įstaiga, administruojanti aplinkosaugos ir energinio efektyvumo paramos programas. Informacija apie kvietimus ir paraiškų reikalavimus skelbiama agentūros svetainėje apva.lt.

Siūlo pereiti nuo paramos skirstymo prie realios pagalbos gyventojams

Konferencijoje iniciatyva „Renovacijos banga 2.0“ ir Lietuvos savivaldybių asociacija pristatė bendrą memorandumą, kuriuo siekiama individualių namų renovaciją paversti ilgalaikiu valstybės ir savivaldos prioritetu.

Dokumente numatytos pagrindinės kryptys – gyventojams prieinamas finansavimas, praktinė pagalba planuojant ir įgyvendinant renovaciją, didesnis savivaldybių vaidmuo ir konkrečių sprendimų išbandymas.

Iniciatyvos atstovai siūlo kartu su valstybės institucijomis, savivaldybėmis ir finansuotojais ieškoti modelio, kuris padėtų gyventojams ne tik gauti pažadą kompensuoti dalį išlaidų, bet ir realiai pradėti bei užbaigti namo renovaciją.

Viktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų) šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius migracija ir naujosios miesto virtuvės maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.