2026 m. lapkričio 18 d., trečiadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Oro pavojus Vilniaus viešajame transporte: raudonas signalas stabdo autobusus ir troleibusus

Oro pavojus Vilniaus viešajame transporte: raudonas signalas stabdo autobusus ir troleibusus
Asociatyvi nuotrauka „Oro pavojus Vilniaus viešajame transporte: raudonas signalas stabdo autobusus ir troleibusus“ (Nicholas Bartos / Unsplash)

Ar žinote, ką daryti, jei oro pavojus paskelbiamas jums keliaujant viešuoju transportu? JUDU primena, kad svarbiausia – išlikti ramiems, atkreipti dėmesį į perspėjimo lygį ir vadovautis atsakingų institucijų bei vairuotojo nurodymais.

Kaip elgtis paskelbus oro pavojų?

Apie įvairias grėsmes gyventojai perspėjami į mobiliuosius telefonus siunčiamais pranešimais. Todėl svarbu įsitikinti, kad telefono nustatymuose įjungta perspėjimo pranešimų priėmimo funkcija. Gavus pranešimą, būtina atidžiai perskaityti jame pateiktą informaciją – kiekvienas pavojaus lygis pranešamas atskirai. Tokie pranešimai paprastai siunčiami per mobiliojo ryšio tinklą visiems tam tikroje teritorijoje esantiems telefonams, todėl jiems gauti atskiros programėlės nereikia.

Keliaujantiems Vilniaus viešuoju transportu galioja šios taisyklės:

GELTONAS (tikėtinas oro pavojus). Viešojo transporto eismas vyksta įprastai, autobusai ir troleibusai nestabdomi. Keleiviams rekomenduojama išlikti budriems ir iš anksto pasidomėti, kur yra artimiausios priedangos kelionės tikslo ar įprastų lankomų vietų aplinkoje.

RAUDONAS (oro pavojus). Viešojo transporto paslaugos stabdomos. Autobusai ir troleibusai sustoja artimiausioje stotelėje, o keleiviai, vadovaudamiesi vairuotojo nurodymais, turi saugiai palikti transporto priemonę ir vykti į artimiausią priedangą arba kitą saugią zoną (pvz. požeminę perėją, tunelį). Prioritetas – kuo greičiau užtikrinti savo saugumą ir sumažinti riziką, vengiant judėjimo po miestą. Jei netoliese nėra pažymėtos priedangos, rekomenduojama slėptis pastato viduje, toliau nuo langų ir stiklinių paviršių.

GELTONAS po RAUDONO. Paskelbus šį signalą, rekomenduojama likti saugiose vietose ar priedangose, kol bus paskelbtas kitas pranešimas.

BALTAS (oro pavojaus nėra). Gavus šį pranešimą, galima palikti priedangas ir kitas saugias vietas. Viešasis transportas pradeda kursuoti kaip įprasta.

Priedangų žemėlapis – JUDU ir KOVAS programėlėse

Artimiausias priedangas pagal savo buvimo vietą galima rasti JUDU ir KOVAS mobiliosiose programėlėse.

Kaip rasti priedangas KOVAS programėlėje?

Programėlės KOVAS žemėlapiuose reikia pasirinkti „Priedangos“ ir rasti artimiausią Jei neaišku, kaip greičiausiai ją pasiekti, galima pasirinkti navigacijos funkciją, kuri suplanuoja optimaliausią maršrutą. Iš anksto atsisiuntus priedangų žemėlapį, juo programėlėje galima naudotis ir neturint interneto ryšio. Programėlė taip pat perspėja gyventojus apie kilusį pavojų, čia rasite ir daugiau rekomendacijų, kaip elgtis kilus oro pavojui.

Kaip rasti priedangas JUDU programėlėje?

JUDU programėlėje taip pat galima greitai rasti artimiausias priedangas. Viršutiniame kairiajame kampe paspaudus mėlyną kvadratinį mygtuką ir įrankių juostoje pasirinkus „Priedangos“, atsidarys priedangų žemėlapis. Pasirinkus artimiausią priedangą ir paspaudus „Planuoti maršrutą“, bus pateiktas pėsčiųjų maršrutas iki jos.

Priedanga – tai vieta, skirta trumpalaikei apsaugai kilus oro pavojui. Visos priedangos Lietuvoje pažymėtos specialiu ženklu – geltonu kvadratu su užrašu „PRIEDANGA“.

Priedangomis taip pat gali būti požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, garažai, rūsiai ar tuneliai. Rekomenduojama iš anksto pasidomėti, kur yra artimiausios priedangos prie namų, darbo, mokyklos ar kitose dažnai lankomose vietose.

Daugiau informacijos apie pasiruošimą ekstremaliosioms situacijoms, priedangų tinklą, perspėjimo pranešimus ir saugaus elgesio rekomendacijas galima rasti nacionalinėje pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėjehttps://lt72.lt ir Vilniaus miesto savivaldybės mobiliojoje programėlėje KOVAS. Bendrą Vilniaus miesto savivaldybės informaciją galima rasti ir svetainėje vilnius.lt.

Viktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų) šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius migracija ir naujosios miesto virtuvės maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.