2026 m. lapkričio 18 d., trečiadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Nemokama specialioji pagalba oro uostuose: Vilniuje kitąmet – sensorinis kambarys, užsakyti reikia likus 48 val.

Nemokama specialioji pagalba oro uostuose: Vilniuje kitąmet – sensorinis kambarys, užsakyti reikia likus 48 val.
Asociatyvi nuotrauka „Nemokama specialioji pagalba oro uostuose: Vilniuje kitąmet – sensorinis kambarys, užsakyti reikia likus 48 val.“ (Cameron Cox / Unsplash)

Beveik 23 tūkst. keleivių šiemet jau pasinaudojo nemokama specialiąja pagalba Lietuvos oro uostuose – 15 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Kad keleiviams su individualiais poreikiais keliauti būtų dar patogiau, Lietuvos oro uostai ketvirtus metus iš eilės sukvietė jiems atstovaujančias organizacijas į bendrą diskusiją. Lapkričio 17 dieną vykusiame renginyje aptarta, kas pasikeitė per metus, kokių sunkumų keleiviams dar kyla ir ką svarbu numatyti tolesniuose planuose.

„Skrydis daugeliui asocijuojasi su galimybe pažinti ir atrasti, tačiau tokia galimybė neįmanoma be prieinamumo. Šiandien įrodėme, kad tokie susitikimai geriau nei formalios darbo grupės, nes vos išgirdę pastabas ir pasiūlymus vykdysime pokyčius – jau kitais metais oro uoste atsiras sensorinis kambarys, daugiau pritaikytų tualetų įvairiose zonose ir daugelis kitų atnaujinimų, kad kelionės taptų kuo sklandesnės ir patogesnės“, – teigia susisiekimo viceministras Lukas Paškevičius.

Sensorinis kambarys – tyli, ramiai apšviesta erdvė, kurioje galima pailsėti nuo triukšmo, ryškios šviesos ir minios. Ji ypač naudinga keleiviams, jautriems jutiminiams dirgikliams, pavyzdžiui, autizmo spektro asmenims, taip pat jų šeimoms.

„Keleivio kelionę sudaro daugybė detalių. Tai, kas vienam atrodo paprasta, kitam gali tapti kliūtimi, todėl mums svarbu išgirsti skirtingas patirtis. Šie susitikimai padeda suprasti, kas pasiteisino, ką dar turime patobulinti ir į ką atsižvelgti planuojant ateities projektus. Pavyzdžiui, pernai išsakytas rekomendacijas perdavėme naujojo Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo projektuotojams“, – sako laikinai Lietuvos oro uostų generalinės direktorės pareigas einanti Diana Bankauskienė.

Specialiąja pagalba Lietuvos oro uostuose kasmet pasinaudoja vis daugiau keleivių: 2023 metais – 15 tūkst., 2024 metais – 18 tūkst., 2025 metais – 23 tūkst. , o per 2026 metus tikimasi sulaukti apie 26 tūkst. keleivių. Pasak LTOU laikinosios vadovės teigimu, šis augimas rodo stiprėjantį keleivių pasitikėjimą – žinojimas, kad oro uoste sulauks reikiamos pagalbos, suteikia daugiau drąsos keliauti ir kreiptis.

Patogesnės erdvės ir keleivių poreikius atitinkanti pagalba

Individualūs keleivių poreikiai yra neatsiejama Lietuvos oro uostų infrastruktūros ir paslaugų planavimo dalis. Siekiama, kad keleiviai galėtų kuo daugiau kelionės žingsnių atlikti savarankiškai, o prireikus – lengvai sulaukti pagalbos.

Visuose trijuose oro uostuose įrengti liftai, nuovažos, pritaikyti tualetai, laukimo vietos ir pagalbos iškvietimo mygtukai. Vilniuje ir Kaune orientuotis padeda taktiliniai takai. Visuose trijuose oro uostuose veikia keleivių poreikiams pritaikyti informaciniai ekranai ir teikiama informacija Brailio raštu. Oro uostuose įrengti suolai su porankiais bei atskira saugumo patikra individualių poreikių turintiems keleiviams.

Oro uostuose įgyvendinama ir tarptautinė „Nematomos negalios Saulėgrąžos“ iniciatyva. Saulėgrąžomis pažymėta juostelė darbuotojams padeda atpažinti keleivius, kuriems gali reikėti daugiau laiko, dėmesio ar pagalbos, nors šis poreikis nėra iš karto pastebimas. Tokia saulėgrąžų juostelė ar kaklaraištis nėra dokumentas, o tik pagalbos ženklas, todėl keleivis jos nešioti neprivalo.

Nemokama pagalba – nuo pirmo žingsnio oro uoste

Pasitikti, padėti su bagažu, palydėti per patikras ir įlipti į lėktuvą – nemokama specialioji pagalba Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose apima visą keleivio kelią per oro uostą. Atskridus darbuotojai pasitinka orlaivyje ir, atsižvelgdami į žmogaus poreikius, lydi iki išvykimo iš oro uosto vietos.

Atvykus į oro uostą, pakanka paspausti pagalbos iškvietimo mygtuką arba kreiptis į registracijos darbuotojus. Kad komanda keleivio jau lauktų pasiruošusi, pagalbą rekomenduojama užsisakyti perkant bilietą arba ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki skrydžio – apie savo poreikius pranešti oro linijų bendrovei ar bilietus pardavusiai agentūrai. Specialioji pagalba keleiviui nekainuoja, o ją teikia oro uostas, tačiau apie poreikį pirmiausia turi sužinoti vežėjas, todėl pranešti verta iš anksto.

„Norime, kad keleivis drąsiai kreiptųsi į bet kurį mūsų kolegą ir sulauktų supratimo. Todėl mokymai apie individualių poreikių turinčių keleivių aptarnavimą privalomi visiems Lietuvos oro uostų darbuotojams. Kiekvienam svarbu mokėti paklausti, kokios pagalbos žmogui reikia, ir žinoti, kaip ją suteikti ar ką pasitelkti. Iš tokių kasdienių susitikimų ir susideda patirtis, su kuria keleivis išvyksta“, – teigia Lietuvos oro uostų individualių poreikių (mobilumo) projektų vadovė Aušra Burškienė

Išsami informacija apie pagalbą ir pasiruošimą kelionei skelbiama Vilniaus, https://kaunas-airport.lt/pries-skrydi/specialioji-pagalba-2/ ir https://palanga-airport.lt/pries-skrydi/specialioji-pagalba/ oro uostų interneto svetainėse.

Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje

Bendraukime https://www.facebook.com/VilniusAirportOfficial/?locale=lt_LT arba https://lt.linkedin.com/company/lithuanian-airports

Viktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų) šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius migracija ir naujosios miesto virtuvės maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.