2026 m. lapkričio 18 d., trečiadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Šiemet gaisruose žuvo 65 žmonės, 98 proc. jų namuose nebuvo dūmų detektorių

Šiemet gaisruose žuvo 65 žmonės, 98 proc. jų namuose nebuvo dūmų detektorių
Asociatyvi nuotrauka „Šiemet gaisruose žuvo 65 žmonės, 98 proc. jų namuose nebuvo dūmų detektorių“ (PublicDomainPictures / Pixabay)

Lapkričio 16–20 d. šalyje vyksta Saugumo savaitė, kurios tikslas – skatinti gyventojus įsirengti autonominius dūmų detektorius ir mažinti gaisrų riziką. Šiandien, lapkričio 18 d., minima Europos dūmų detektoriaus diena. Šiuo metu tik 60 proc. Lietuvos gyventojų savo namuose yra įsirengę dūmų detektorius.

Visą šią savaitę pareigūnai kartu su socialiniais darbuotojais lanko gyventojų būstus ir konsultuoja namų saugumo klausimais, daugiausia dėmesio skirdami tiems žmonėms, kurie dėl amžiaus, negalios, socialinių ar kitų aplinkybių negali savarankiškai pasirūpinti savo namų saugumu, taip pat atokiau kaimo vietovėse gyvenantiems, vienišiems ir vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat būstams, kuriuose ankstesnių apsilankymų metu nustatyti rizikos veiksniai vis dar nepašalinti.

Šiemet šalyje gaisruose jau žuvo 65 žmonės, iš jų 48 – gyvenamosios paskirties pastatuose. 98 proc. žuvusiųjų savo namuose nebuvo įsirengę autonominių dūmų detektorių. Gaisrų metu buvo išgelbėti 93 žmonės, 16 iš jų pavyko išgelbėti todėl, kad jų namuose buvo ir veikė dūmų detektorius.

Šiandien, minint Europos dūmų detektoriaus dieną, Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai kartu su Vilniaus miesto savivaldybės socialiniais darbuotojais lankė gyventojų būstus Vilniuje.

„Šią savaitę suintensyvinome prevencines veiklas visoje Lietuvoje, visose priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose, – sakė Vilniaus PGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Osvaldas Vladarskis. – Mūsų tikslas yra apsilankyti pas gyventojus ir priminti jiems, kaip svarbu yra įsirengti dūmų detektorius, susitvarkyti elektros instaliaciją, krosnis, dūmtraukius, nes dažniausios gaisrų priežastys ir yra neprižiūrimos krosnys, per arti prie jų laikomi degūs daiktai, netvarkingi dūmtraukiai ir neatsargus rūkymas.“

Pasak O. Vladarskio, šiuo metu dūmų detektorius Lietuvoje turi apie 60 proc. gyventojų, tačiau statistika rodo, kad net 98 proc. gaisruose žuvusių žmonių jų neturėjo. „Šiandien galime tik svarstyti, ar dūmų detektorius konkrečiu atveju būtų išgelbėjęs žmogaus gyvybę, tačiau statistika rodo, kad šis prietaisas namuose yra būtinas. Gaisrui kilus naktį, kai žmogus miega, pavojų jis gali pastebėti per vėlai. Tuo metu dūmų detektorius sureaguoja vos pasklidus dūmams, o jo skleidžiamas garsas pažadina miegančius žmones ir suteikia galimybę laiku pasitraukti į saugią vietą. Vien šiemet užfiksuota ne vienas atvejis, kai dūmų detektorius padėjo išgelbėti gyvybes. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad vien turėti dūmų detektorių nepakanka – būtina tinkamai jį prižiūrėti ir laiku pakeisti baterijas. Todėl raginame gyventojus būti atsakingus, rūpintis savo ir artimųjų saugumu, saugoti turtą bei gyvybes ir nepamiršti, kokį pavojų gali kelti gaisras.“

Kaip veikia autonominis dūmų detektorius. Tai nedidelis prietaisas su savo maitinimo elementu, kuris nereikalauja jungimo prie kitų sistemų: pajutęs dūmus, jis pats pradeda garsiai pypsėti. Dažniausiai jis tvirtinamas lubose arba aukštai ant sienos, miegamuosiuose ir koridoriuje prie miegamųjų. Veikimą reikia periodiškai tikrinti bandymo mygtuku, o išsekus elementui – jį pakeisti. Pats prietaisas laikui bėgant nusidėvi, todėl jį reikia keisti pagal gamintojo nurodytą terminą.

Prevencinių apsilankymų metu pareigūnai konsultavo gyventojus ne tik būsto saugumo, autonominių dūmų detektorių pasirinkimo, įrengimo ir priežiūros, saugaus šildymo įrenginių bei elektros prietaisų naudojimo klausimais, bet ir dar neįsigijusiems dūmų detektorių, juos įrengė.

Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia žmonių žūsta atšalus orams, šildymo sezono metu. Per penkerius metus lapkričio ir gruodžio mėnesiais gaisruose žuvo 111 žmonių – vidutiniškai po 11 žmonių per mėnesį.

Šiemet gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1911 gaisrų, t. y. 25,8 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 48 žmonės (iš jų 36 gyventojai – individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose). Palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, šiemet gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 15,8 proc. daugiau gaisrų, tačiau juose žuvo mažiau žmonių – 2 gyventojais, arba 4 proc., mažiau.

Miestuose gyvenamosios paskirties pastatuose šiemet kilo 856 gaisrai, kuriuose žuvo 12 žmonių, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 1055 gaisrai, nusinešę 36 žmonių gyvybes. Individualiuose gyvenamuosiuose namuose šiemet kilo 1347 gaisrai, iš jų 652 gaisrai – dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.

Kodėl dega suodžiai dūmtraukyje. Kūrenant krosnį ar židinį, dūmtraukio sienelėse kaupiasi degimo produktų nuosėdos. Jos gali užsiliepsnoti ir perkaitinti kaminą, o nuo jo – uždegti pastato konstrukcijas. Todėl dūmtraukius reikia reguliariai valyti, tai turi atlikti kvalifikuotas kaminkrėtys, o krosnių ir dūmtraukių būklę verta patikrinti prieš prasidedant šildymo sezonui.

Pagrindinės gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (40,0 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (17,6 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (8,2 proc.), neatsargus rūkymas (4,8 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (4,2 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (3,5 proc.), tyčinė žmonių veika (padegimai) (3,3 proc.), vaikų išdykavimo su ugnimi (0,6 proc.), dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimai bei gedimai (0,5 proc.). 168 gaisrai kilo dėl kitų priežasčių, o 121 gaisro priežastys dar tiriamos.

Lapkričio 18 d. visose šalies Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose, tarnybose ir komandose taip pat vyksta ir atvirų durų bei konsultacijų diena „Ateik pasitarti“. Gyventojai lankosi gaisrinėse, kur pareigūnai konsultuoja juos būsto saugumo, dūmų detektorių įrengimo, elgesio kilus gaisrui bei pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms klausimais.

Pagalbos kvietimas. Kilus gaisrui, svarbiausia saugiai pasitraukti iš patalpų, uždaryti duris už savęs ir iš saugios vietos skambinti bendruoju pagalbos numeriu. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento veiklą galima sekti jo svetainėje pagd.lt.

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.