Per devynis šių metų mėnesius Vilniaus mieste kilo 1130 gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu (1104), jų kilo 2,4 proc. daugiau. Tragiškuose gaisruose iš viso žuvo 3 žmonės: dėl elektros instaliacijos, elektros prietaisų gedimų, individualiame gyvenamajame name žuvo 1 žmogus, dėl neatsargaus rūkymo, daugiabutyje gyvenamajame name žuvo 1 žmogus ir dėl neatsargaus elgesio, atviroje teritorijoje žuvo 1 žmogus.
Sužeistieji ir išgelbėti
Gaisruose Vilniaus mieste buvo sužeisti 30 gyventojų, o 2025 m. per devynis mėnesius – 22. Daugiausia asmenų – 24, buvo sužalota gyvenamosiose patalpose (praeitais metais – 12), 1 nukentėjo pagalbinio ūkio paskirties pastate, 4 gyventojai patyrė traumas kituose objektuose ir 1 sužeistas užsidegus transporto priemonei.
Iš ugnies ugniagesiai gelbėtojai išvadavo 25 žmones, 16 gyvūnų, apsaugojo 11 transporto priemonių ir 12 statinių.
Kur kilo gaisrai
- Daugiausiai gaisrų kilo atvirosiose teritorijose – 246 arba 21,8 proc. visų gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, čia gaisrų skaičius mažesnis 15 proc. Iš jų 64 kartus liepsnojo pievos (5,7 proc. visų gaisrų), 26 kartus miškas, miško paklotė, o 153 kartus – kita atvira teritorija.
- 168 gaisrai užgesinti gyvenamosios paskirties patalpose (14,9 proc.). Palyginti su pernai, gaisrų čia padaugėjo 7 proc.
- 5 gaisrai kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose ir 18 gaisrų užgesinti pagalbinio ūkio paskirties statiniuose.
- Per pastarąjį laikotarpį transporto priemonės liepsnojo 102 kartus, pernai – 112.
Gaisrų priežastys
Pagrindinės šio laikotarpio gaisrų priežastys:
- 401 pašalinis ugnies šaltinis (35,4 proc. visų gaisrų)
- 132 neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (11,7 proc.)
- 90 elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (8 proc.)
- 80 neatsargus rūkymas (7,1 proc.)
- 62 transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,5 proc.)
- 46 žolės, ražienų , augalininkystės atliekų deginimas (1,1 proc.)
- 27 krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (2,4 proc.)
- 15 šiukšlių, buitinių atliekų deginimas (1,3 proc.)
- 12 kiti transporto priemonių gedimai (1,5 proc.)
- 4 transporto priemonių kuro tiekimo sistemos gedimai (0,4 proc.)
- 5 gamybinių įrenginių gedimai technologinio proceso metu (0,5 proc.)
- 3 savaiminis medžiagų užsidegimas (0,3 proc.)
- 2 sprogimai (0,2 proc.)
- 1 krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai
- 1 priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai atliekant ugnies, suvirinimo darbus
- 1 dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimai
- 1 dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimai
- 1 gamybinių įrenginių pažeidimai technologinio proceso metu
- 1 pirotechnikos gaminių naudojimo reikalavimų pažeidimai ir kt. bei 58 kitos priežastys (5,1 proc.)
Be to, įregistruoti 18 padegimų (1,6 proc.), 2025 m. – 41, 3 kartus vaikų išdykavimai, o 161 gaisro (14,3 proc. visų gaisrų) priežastys dar tiriamos.
Gelbėjimo darbai
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai atliko 1242 (2025 m. – 1195) ir 3,9 proc. daugiau nei pernai atliktų gelbėjimo darbų:
- 302 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje (15,7 proc. daugiau nei pernai);
- 710 kartų talkino kitoms specialiosioms tarnyboms (3,8 proc. daugiau nei pernai).
Be to, 124 kartus ugniagesiai vyko padėti žmonėms, patekusiems į autoavarijas (2025 m. – 134) ir, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 1 žuvusį. 24 kartus jiems teko darbuotis vandenyje. Šių darbų metu ištraukė iš vandens telkinių 4 skenduolius (pernai per tą patį laikotarpį – 5). 23 kartus teko budėti nukenksminant sprogmenis, 36 kartus likviduoti cheminius incidentus, 18 kartų rinkti išsiliejusį gyvsidabrį. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai iš viso išgelbėjo 34 gyventojus.
Pastaba: gaisro ar kitos grėsmės atveju reikia skambinti bendruoju pagalbos numeriu. Išsiliejusio gyvsidabrio patiems rinkti nereikėtų – apie jį verta pranešti gelbėtojams. Dūmų detektorius gyvenamosiose patalpose padeda anksti pastebėti gaisrą.
