2026 m. lapkričio 16 d., pirmadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilniaus lengvosios atletikos taurė: manieže Žemaitės g. varžysis iki 500 sportininkų iš trijų šalių

Vilniaus lengvosios atletikos taurė: manieže Žemaitės g. varžysis iki 500 sportininkų iš trijų šalių
Asociatyvi nuotrauka „Vilniaus lengvosios atletikos taurė: manieže Žemaitės g. varžysis iki 500 sportininkų iš trijų šalių“ (Andrea Piacquadio / Pexels)

Lapkričio 21 dieną Vilniaus lengvosios atletikos manieže susitiks apie 400–500 jaunųjų lengvaatlečių iš įvairių Lietuvos miestų bei kaimyninių šalių. Sostinės sporto centro organizuojamos Vilniaus miesto lengvosios atletikos taurės varžybos per pastaruosius metus išaugo nuo kelių šimtų dalyvių iki tarptautinio renginio, kuriame savo jėgas išbando ir sportininkai iš Latvijos bei Lenkijos. Varžybų pradžia 12 val., o žiūrovai kviečiami atvykti palaikyti dalyvių.

Šeštadienį, lapkričio 21 dieną, Vilniaus lengvosios atletikos manieže, Žemaitės g. 6, vyksiančiose taurės varžybose dalyvaus trijų amžiaus grupių sportininkai: vaikai, gimę 2013 metais ir vėliau, jaunučiai, gimę 2011–2012 metais, bei jauniai, gimę 2009–2010 metais.

Jaunieji lengvaatlečiai varžysis bėgimo, šuolių ir rutulio stūmimo rungtyse. Kiekvienas sportininkas galės dalyvauti dviejose individualiose rungtyse ir estafetėje. Rungčių nugalėtojams bus įteiktos taurės ir prizai, o pirmųjų trijų vietų laimėtojai apdovanoti medaliais.

Estafetė – komandinė bėgimo rungtis, kurioje dalyviai paeiliui įveikia savo distanciją ir perduoda lazdelę kitam komandos nariui. Rutulio stūmimas yra metimų rungtis: sportininkas stumia sunkų metalinį rutulį nuo peties, o rezultatas matuojamas atstumu.

Šiemet tai jau antrasis Sostinės sporto centro organizuojamas lengvosios atletikos taurės renginys. Pavasarį sportininkai varžėsi stadione, o dabar jų laukia startai uždarose patalpose. Šios varžybos yra svarbi pasirengimo sezonui ir nacionaliniams čempionatams dalis.

Lengvosios atletikos manieže varžybos vyksta uždarose patalpose, todėl rungtys nepriklauso nuo lietaus ar vėjo, o žiūrovai gali jaustis patogiau nei lauko stadione. Šaltuoju metų laiku rekomenduojama dėtis šiltesnius, bet lengvai nusiimamus drabužius, nes salėse dažnai būna šilčiau nei lauke.

Nuo kelių šimtų dalyvių iki tarptautinių varžybų

Pasak Sostinės sporto centro renginių projektų vadovės Evelinos Bondarevos, per pastaruosius kelerius metus Vilniaus miesto lengvosios atletikos taurės varžybos gerokai pasikeitė. Augo ne tik dalyvių skaičius, bet ir renginio geografija, organizavimo mastas bei susidomėjimas juo.

„Nuo anksčiau organizuotų mažesnio formato varžybų užaugome iki tarptautinio renginio, kuriame dalyvauja sportininkai iš Baltijos šalių. Dalyvių skaičius išaugo nuo kelių šimtų iki pusės tūkstančio. Šie skaičiai atspindi nuoseklų renginio augimą ir didėjančią jo svarbą lengvosios atletikos bendruomenei“, – pasakoja E. Bondareva.

Anot jos, organizatoriai siekia, kad varžybos būtų patrauklios ne tik sportininkams, bet ir žiūrovams. Todėl dėmesys skiriamas tiek profesionaliam varžybų organizavimui, tiek galimybei stebėti sportininkų pasirodymus gyvai ir internetu.

„Sportininkams norime sudaryti sąlygas siekti aukštų rezultatų, gerinti sezono pasiekimus, ruoštis nacionaliniams ir tarptautiniams čempionatams bei kaupti varžybinę patirtį. Žiūrovams svarbu suteikti galimybę palaikyti sportininkus, domėtis jų pasiekimais ir pamatyti lengvąją atletiką iš arčiau“, – sako renginių projektų vadovė.

Nors uždarų patalpų varžybų formatas mažesnis nei stadione organizuojamo renginio, tikimasi sulaukti gausaus būrio sportininkų, trenerių ir juos palaikančių artimųjų.

Tarptautinė konkurencija padeda pasiruošti svarbiausiems startams

Sostinės sporto centro Lengvosios atletikos skyriaus vedėja Irena Bakšanska pabrėžia, kad Vilniaus miesto lengvosios atletikos taurės varžybos yra vienos didžiausių tokio pobūdžio jaunųjų sportininkų varžybų Lietuvoje.

Jos suteikia galimybę susitikti su konkurentais iš kitų miestų, palyginti savo pasirengimą su užsienio sportininkais ir įgyti patirties prieš Lietuvos čempionatus.

„Tokios varžybos jauniesiems sportininkams labai svarbios. Jie gali susitikti su konkurentais iš kitų miestų, išbandyti savo jėgas su užsienio sportininkais ir įgyti patirties, kurios neįmanoma sukaupti vien treniruotėse. Kiekvienos didesnės varžybos padeda ir psichologiškai pasiruošti Lietuvos čempionatams“, – sako I. Bakšanska.

Pasak jos, tarptautinis dalyvių būrys varžyboms suteikia papildomo įdomumo. Ypač tose rungtyse, kuriose startuoja svečiai iš užsienio, nes jų pajėgumas ne visada iš anksto žinomas.

„Kai atvyksta sportininkai iš kitų šalių, konkurencija tampa mažiau nuspėjama. Ne visada žinome, kokio pajėgumo varžovai atvažiuos, todėl galima sulaukti netikėtų rezultatų. Jauniesiems sportininkams tai labai vertinga patirtis“, – pastebi skyriaus vedėja.

Nuo pirmųjų startų iki Lietuvos rekordų

Lengvosios atletikos varžybos yra neatsiejama jaunųjų sportininkų ugdymo dalis. Vieniems tai pirmoji galimybė išbandyti save didesnėje arenoje, kitiems proga pagerinti asmeninį rezultatą, įvykdyti normatyvą ar pasirengti svarbiausiems sezono startams.

Sostinės sporto centro auklėtiniai ne kartą įrodė, kad nuoseklus darbas treniruotėse gali atvesti prie aukštų sportinių pasiekimų. Tarp anksčiau Lietuvos rekordus gerinusių centro sportininkių I. Bakšanska mini Aušrinę ir Rugilę Zaleckaites, Skaistę Michejevaitę bei Gretą Lukreciją Nausėdaitę.

Vis dėlto skyriaus vedėja pabrėžia, kad vaikų ir jaunimo sporte svarbu neapsiriboti vien šiandieniais rezultatais. Jaunų sportininkų galimybės atsiskleidžia skirtingu metu, o ilgalaikę pažangą lemia nuoseklus darbas, motyvacija ir gebėjimas įveikti sunkumus.

Varžybose vaikai mokosi susikaupti, susidoroti su jauduliu, konkuruoti ir priimti tiek pergales, tiek nesėkmes. Ši patirtis svarbi ne tik siekiant sportinių rezultatų, bet ir ugdant savarankiškumą bei pasitikėjimą savo jėgomis.

Lengvoji atletika išlieka viena populiariausių sporto šakų

Pasak I. Bakšanskos, vaikų ir jaunimo susidomėjimas lengvąja atletika Vilniuje išlieka stabilus. Tai viena iš sporto šakų, suteikiančių galimybę atrasti skirtingus gebėjimus ir pasirinkti labiausiai patinkančią rungtį.

Augant susidomėjimui lengvąja atletika, Sostinės sporto centras šiemet atidarė daugiau naujų lengvosios atletikos https://registracija.sostinessc.lt/registracija/lengvoji-atletika/, kad šią sporto šaką galėtų išbandyti kuo daugiau vaikų. Užsiėmimai skirti ir pradedantiesiems, todėl ankstesnė sportinė patirtis nėra būtina. Vaikai čia susipažįsta su skirtingomis lengvosios atletikos rungtimis, lavina fizinius gebėjimus ir gali atrasti jiems labiausiai patinkančią sportinę veiklą.

Sostinės sporto centras yra Vilniaus miesto savivaldybės įsteigta sporto įstaiga, organizuojanti vaikų ir jaunimo sporto užsiėmimus bei miesto varžybas. Daugiau apie savivaldybės sporto sritį galima rasti Vilniaus miesto savivaldybės svetainėje.

Vienus vaikus traukia bėgimas, kitus labiau domina techniškai sudėtingesnės rungtys, tokios kaip šuoliai į aukštį, šuoliai su kartimi ar metimai.

„Lengvoji atletika ne veltui vadinama sporto karaliene. Ji suteikia labai gerą fizinio pasirengimo pagrindą, kuris praverčia ir kitose sporto šakose. Net jei vaikas vėliau nusprendžia rinktis triatloną, šiuolaikinę penkiakovę ar kitą sportą, lengvojoje atletikoje įgyti įgūdžiai išlieka naudingi“, – pasakoja I. Bakšanska.

Tačiau, anot jos, vienas didesnių iššūkių yra ne sudominti vaikus sportu, o padėti jiems išlaikyti motyvaciją ilgą laiką. Lengvoji atletika yra individuali sporto šaka, todėl čia ypač svarbus asmeninis vaiko noras tobulėti, trenerio palaikymas ir gebėjimas džiaugtis savo pažanga.

Šiuolaikiškas sekretoriavimas yra dar viena varžybų kokybės dalis

Sklandžiai varžybų eigai vis didesnę reikšmę turi ir technologiniai sprendimai. Vilniaus miesto lengvosios atletikos taurės varžybose naudojama „Roster“ varžybų valdymo programa, leidžianti sportininkams, treneriams, teisėjams ir žiūrovams realiuoju laiku sekti startinius protokolus, rungčių eigą bei pasiektus rezultatus.

Tai padeda užtikrinti, kad visa aktuali informacija būtų lengvai pasiekiama, o varžybų dalyviams nereikėtų ieškoti rezultatų skirtinguose šaltiniuose ar laukti, kol jie bus paskelbti pasibaigus rungčiai.

„Šiuolaikinis sekretoriavimas šiandien yra neatsiejama kokybiškų varžybų dalis. „Roster“ programa leidžia visiems dalyviams realiuoju laiku matyti startinius protokolus, sekti rungčių eigą ir rezultatus. Tai labai patogu tiek treneriams, tiek sportininkams ar teisėjams, nes visi gauna aktualią informaciją čia ir dabar. Tokie sprendimai taupo laiką, didina informacijos prieinamumą ir suteikia pačioms varžyboms papildomos vertės. Mūsų tikslas yra, kad technologijos padėtų ne tik organizatoriams, bet ir kiekvienam, kuris dalyvauja varžybose ar jas stebi“, – pasakoja už varžybų sekretoriavimo procesą atsakingas Sostinės sporto centro lengvosios atletikos specialistas Domantas Medzevičius.

Už kiekvienų varžybų slypi didelės komandos darbas

Vilniaus miesto lengvosios atletikos taurės varžybos yra tik viena iš daugelio Sostinės sporto centro organizuojamų sporto renginių.

Kasmet centras surengia apie 35–40 Vilniaus miesto čempionatų ir taurės varžybų 17 sporto šakų. Daugelis jų jau tapo tradiciniais sezono renginiais, į kuriuos atvyksta sportininkai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

Pasak E. Bondarevos, organizuojant tokio masto renginius svarbu suderinti profesionalius sporto varžybų reikalavimus su aplinka, kurioje gerai jaustųsi tiek sportininkai, tiek jų treneriai ir žiūrovai.

Vienas didžiausių organizacinių iššūkių yra tinkamos sporto bazės, atitinkančios varžybų reikalavimus, paieška. Ne mažiau svarbus ir nuoseklus pasirengimo darbų planavimas bei koordinavimas.

„Džiaugiamės, kad Sostinės sporto centre dirba išties profesionalūs ir aktyvūs treneriai. Jų indėlis į pasirengimą varžyboms yra viena svarbiausių jėgų, padedančių užtikrinti sklandų ir sėkmingą renginių įgyvendinimą“, – sako E. Bondareva.

Sporto renginiai buria ne tik sportininkus

E. Bondareva pastebi, kad augant varžyboms stiprėja ir jų reikšmė miesto sporto bendruomenei. Varžybose susitinka skirtingų miestų sportininkai, treneriai, klubų atstovai ir šeimos, o bendros patirtys neretai virsta ilgalaikėmis pažintimis.

„Sporto varžybos yra didelė šventė ne tik sportininkams, bet ir jų artimiesiems. Smagu matyti, kaip tėvai susipažįsta, buria palaikymo komandas, kartu išgyvena startų jaudulį ir džiaugiasi vaikų pasiekimais. Tokios akimirkos primena, kad sportas yra gerokai daugiau nei rezultatai“, – pasakoja renginių projektų vadovė.

Anot jos, Vilniuje organizuojamos varžybos prisideda ir prie sostinės, kaip aktyvaus bei sportiško miesto, įvaizdžio. Į renginius atvykstantys dalyviai susipažįsta su miesto sporto infrastruktūra, o kai kurios Sostinės sporto centro įgyvendinamos renginių organizavimo idėjos vėliau pritaikomos ir kituose Lietuvos miestuose.

Vilniaus miesto lengvosios atletikos taurės varžybos vyks lapkričio 21 d., šeštadienį, nuo 12 val. Vilniaus lengvosios atletikos manieže, Žemaitės g. 6.

Žiūrovams įėjimas nemokamas. Organizatoriai kviečia atvykti šeimas, draugus ir visus lengvosios atletikos gerbėjus palaikyti jaunuosius sportininkus.

Negalintys atvykti varžybas galės stebėti tiesiogiai https://www.youtube.com/@sportas_vilnius/streams Startinius protokolus ir varžybų rezultatus bus galima sekti „Roster“ platformoje.

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.