2026 m. lapkričio 17 d., antradienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilniaus pavežėjų reidai: 25 iš 31 automobilio rasta galimų pažeidimų, kontrolė bus griežtinama

Vilniaus pavežėjų reidai: 25 iš 31 automobilio rasta galimų pažeidimų, kontrolė bus griežtinama
Asociatyvi nuotrauka „Vilniaus pavežėjų reidai: 25 iš 31 automobilio rasta galimų pažeidimų, kontrolė bus griežtinama“ (Alimurat Üral / Pexels)

Susisiekimo ministras Juras Taminskas imasi iniciatyvos griežtinti pavežėjimo sektoriaus kontrolę ir spręsti įsisenėjusias problemas. Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA), policijos, Migracijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pirmą kartą Vilniuje ir Kaune vykdyti patikrinimai atskleidė nerimą keliančią situaciją: iš 73 patikrintų pavežėjų ir taksi automobilių net 49 nustatyta galimų pažeidimų Ministro iniciatyva numatoma dar intensyviau vykdyti reidus, stiprinti institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi duomenimis bei rengti teisės aktų pakeitimus, kad keleivių vežimo paslaugas galėtų teikti tik visus reikalavimus atitinkantys vežėjai.

„Pavežėjimo sektoriuje pagaliau turi būti tvarka. Negalime toleruoti situacijos, kai keleivius vežantys automobiliai neatitinka privalomų techninės apžiūros reikalavimų, o vairuotojai negali pateikti būtinų dokumentų. Reidų rezultatai verčia rimtai klausti, ar tai pavieniai pažeidimai, ar jau įsigalėjusi praktika nepaisyti taisyklių. Vien išduoti leidimus ir tikėtis, kad visi jų laikysis, nepakanka. Todėl kartu su policija ir LTSA imamės griežtesnės kontrolės, telkiame ir kitas atsakingas institucijas bei rengiame konkrečius pakeitimus. Mano pozicija aiški: arba laikaisi visų reikalavimų, arba keleivių vežti negali“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Patikrinimai Vilniuje ir Kaune atskleidė rimtų pažeidimų

Lapkričio 6–7 d. naktį LTSA ir policijos pareigūnai Vilniuje patikrino 22 pavežėjų ir taksi automobilius. Galimų pažeidimų nustatyta 16-oje, arba daugiau kaip 70 proc., patikrintų transporto priemonių.

Lapkričio 12 d. Kaune, kur prie LTSA ir policijos prisijungė Migracijos departamento specialistai, patikrinti 42 automobiliai. Iš 40 pavežėjų automobilių 23 nustatyta galimų pažeidimų, taip pat jų nustatyta viename iš dviejų patikrintų taksi automobilių.

Lapkričio 16 d. Vilniuje surengtas dar vienas bendras LTSA ir policijos reidas, prie kurio prisijungė ir VSAT pareigūnai. Patikrinti 9 automobiliai – galimų pažeidimų nustatyta visuose. Taigi per abu patikrinimus Vilniuje iš 31 patikrintos transporto priemonės galimų pažeidimų nustatyta net 25, arba daugiau kaip 80 proc.

Per naujausią reidą VSAT pareigūnai nustatė vieną užsienietį, kurio teisėto buvimo Lietuvoje terminas buvo pasibaigęs. Asmuo pristatytas į Pabradės Užsieniečių registracijos centrą. Policijos pareigūnai taip pat nustatė Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tarp jų – vairavimą neprisisegus saugos diržo ir neturint teisės vairuoti. Iš viso surašyta 13 administracinių nusižengimų protokolų.

Patikrinimų metu dažniausiai fiksuoti netinkamo automobilių ženklinimo ir privalomosios techninės apžiūros periodiškumo reikalavimų pažeidimai. Taip pat nustatyta su draudimu susijusių neatitikimų, pasitaikė ir atvejų, kai vairuotojai negalėjo pateikti privalomų dokumentų.

Privalomoji techninė apžiūra – periodinis patikrinimas, ar transporto priemonė techniškai tvarkinga ir saugi eismui; jos periodiškumas priklauso nuo transporto priemonės rūšies ir paskirties. Draudimas, be kita ko, svarbus tuo, kad įvykus eismo įvykiui būtų atlyginta žala, padaryta keleiviams ir kitiems eismo dalyviams.

„Patikrinimų rezultatai kelia susirūpinimą – galimų pažeidimų nustatyta beveik 70 proc. patikrintų transporto priemonių. Ypač kelia nerimą atvejai, kai keleiviams vežti naudojami automobiliai neatitinka privalomosios techninės apžiūros periodiškumo reikalavimų. Keleiviai turi būti tikri, kad naudojasi saugiomis ir teisėtai teikiamomis paslaugomis. Todėl kartu su kitomis institucijomis ir toliau aktyviai vykdysime kontrolę, siekdami, kad visi rinkos dalyviai laikytųsi jiems keliamų reikalavimų“, – sako LTSA direktorius Remigijus Lipkevičius.

Dėl nustatytų galimų pažeidimų surinkta medžiaga administracinių nusižengimų tyrimams. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, gali būti taikomos ir kitos teisės aktuose numatytos priemonės, įskaitant leidimų galiojimo sustabdymą, panaikinimą ar transporto priemonės išbraukimą iš leidimo.

Pavežėjo veiklai reikalingą leidimą išduoda ir jo laikymąsi prižiūri Lietuvos transporto saugos administracija. Informacijos apie keleivių vežimo reikalavimus galima rasti jos svetainėje ltsa.lt.

„Tikime, kad šie reidai ateityje duos teigiamus rezultatus. Iš esmės pasikeis pavežėjų teikiamų paslaugų kokybė. Kas mums, policijai, taip pat labai svarbu – vairavimo kultūra, nes gauname nemažai nusiskundimų dėl pavežėjų vairavimo pažeidimų. Bus tikrinama ir pavežėjų, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, teisinė padėtis, ar jie Lietuvoje gyvena ir veiklą vykdo teisėtai“, – sako Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas.

Tūkstančiai pavežėjų turi skolų valstybei

Papildomi duomenys atskleidžia ir kitą pavežėjimo sektoriaus problemą – mokestinių prievolių nevykdymą. LTSA pateiktais duomenimis, iš 12 630 pavežėjimo veiklai išduotų leidimų turėtojų apie 5 tūkst. turi skolų valstybei, iš jų apie 900 – užsieniečiai.

Yra fiksuojamas ne vienas atvejis, kai pavežėjo veiklą vykdantis asmuo yra valstybei skolingas šimtus tūkstančių eurų. Be kita ko, įtariama atvejų, kai pavežėjai neteisėtai perima kitų pavežėjų mokestines prievoles ir jų nevykdo. Išskirtinis atvejis – pavežėjo leidimą turinčio asmens skola valstybei siekia 1,5 mln. eurų.

Daugiau reidų, griežtesnė kontrolė ir institucijų bendradarbiavimas

Susisiekimo ministras J. Taminskas su Lietuvos policijos generaliniu komisaru Arūnu Paulausku ir LTSA direktoriumi Remigijumi Lipkevičiumi aptarė veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti griežtesnę pavežėjimo sektoriaus priežiūrą.

Bendri LTSA ir policijos patikrinimai bus tęsiami ir intensyviau vykdomi ne tik Vilniuje bei Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Prie naujausio reido Vilniuje jau prisijungė VSAT pareigūnai. Toliau numatoma stiprinti bendradarbiavimą su VSAT, Migracijos departamentu ir kitomis atsakingomis institucijomis.

Siekiama, kad kontrolė apimtų ne tik automobilių techninę būklę, bet ir vairuotojų tapatybės, dokumentų galiojimo, teisės teikti keleivių vežimo paslaugas bei kitų privalomų reikalavimų patikrinimą.

Rengiami pokyčiai – nuo dokumentų tikrinimo iki platformų atsakomybės

Vienas pagrindinių ministro inicijuojamų pokyčių – užtikrinti, kad pavežėjų atitiktis reikalavimams būtų tikrinama ne tik išduodant leidimą ar sustabdžius automobilį kelyje, bet ir visą veiklos laikotarpį.

Svarstoma sudaryti LTSA galimybes operatyviai gauti ir tikrinti duomenis apie automobilių techninę apžiūrą bei draudimą. Tam siekiama stiprinti institucijų keitimąsi informacija ir plačiau naudoti informacines sistemas.

Taip pat vertinama, kaip veiksmingiau kontroliuoti vairuotojų tapatybę ir leidimų galiojimą bei spręsti pernelyg ilgo pavežėjų vairavimo ir nepakankamo poilsio problemą. Tarp aptariamų priemonių – aiškesnis pavežėjų automobilių žymėjimas ir galimi papildomi vairuotojų kvalifikacijos reikalavimai. Atskirai svarstoma, kokią didesnę atsakomybę už vairuotojų atitikties reikalavimams tikrinimą turėtų prisiimti pačios pavežėjimo platformos. Prieš sėdant į automobilį, verta palyginti, ar atvykęs automobilis ir vairuotojas atitinka programėlėje nurodytus duomenis, ir nesutikti važiuoti, jei kyla abejonių.

Atsižvelgiant į nustatytas mokestinių prievolių vykdymo problemas, taip pat vertinama, kaip užtikrinti veiksmingesnę pavežėjų mokestinę kontrolę visą veiklos laikotarpį, stiprinti atsakingų institucijų keitimąsi duomenimis ir užkirsti kelią neteisėtam keleivių vežimui.

Dalis priemonių galėtų būti įgyvendinama stiprinant jau vykdomą kontrolę ir institucijų bendradarbiavimą, kitoms prireiktų teisės aktų pakeitimų. Konkretūs sprendimai bus toliau derinami su atsakingomis institucijomis. Susisiekimo ministerija pabrėžia, kad griežtesne kontrole siekiama užtikrinti keleivių saugumą, sąžiningą konkurenciją ir vienodų taisyklių laikymąsi visame pavežėjimo sektoriuje.

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.