2026 m. lapkričio 5 d., ketvirtadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Roko Dovydėno paroda „Blaivūs vaikinai“: daugiau nei 200 vazų instaliacija iki 2027 m. sausio 31 d.

Roko Dovydėno paroda „Blaivūs vaikinai“: daugiau nei 200 vazų instaliacija iki 2027 m. sausio 31 d.
Asociatyvi nuotrauka „Roko Dovydėno paroda „Blaivūs vaikinai“: daugiau nei 200 vazų instaliacija iki 2027 m. sausio 31 d.“ (Nhi Huynh / Pexels)

Lapkričio 12 d., ketvirtadienį, 18 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilniuje) atveriama vieno ryškiausių Lietuvos šiuolaikinės keramikos kūrėjų Roko Dovydėno paroda „Blaivūs vaikinai“. Iš daugiau nei 200 vazų sukurta instaliacija pasitelkiama kalbėti apie paradoksalią visuomenės ir keramikos prigimtį – gebėjimą būti tvirtoms ir kartu pažeidžiamoms. Taikomosios dailės ir dizaino muziejus yra Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinys, kuriame saugomi ir eksponuojami keramikos, stiklo, tekstilės, baldų, metalo dirbiniai bei dizaino kūriniai. Daugiau informacijos apie muziejų ir lankymosi sąlygas galima rasti LNDM svetainėje.

Provokuojantys radiniai ateities archeologams

Molio vaza gali akimirksniu virsti šukių krūva, bet jos fragmentai – išlikti tūkstančius metų. Iš antikinių vazų formų ir piešinių archeologai atkuria praeities žmonių kasdienybę, papročius ir tikėjimus. R. Dovydėno keramikoje ši trapumo ir ilgaamžiškumo įtampa tampa būdu kalbėti apie mūsų laikmetį – nuolat besikeičiantį, kupiną neapibrėžtumo, tačiau paliekantį savo pėdsakus.

Instaliacija – erdvinis meno kūrinys, sudarytas iš daugelio elementų, kurie veikia kaip visuma kartu su aplinka. Todėl tokią parodą verta apžiūrėti ne tik žvelgiant į atskiras vazas, bet ir apeinant visą erdvę bei stebint, kaip keičiasi šviesa ir kūrinių santykis.

„Rokas Dovydėnas – vienas įdomiausių ir originaliausių šiuolaikinių Lietuvos keramikų, molį suvokiantis ne utilitariai, bet konceptualiai ir kartu nepamirštantis šios medžiagos savitumo. Parodoje pristatomi naujausi jo kūriniai pasakoja apie mūsų gyvenamą laiką – ironiškai, kartais negailestingai, bet labai įtaigiai. Tačiau drauge ši paroda – lyg totalinė instaliacija, kur veikiaerdvė, šviesa, kūriniai iš praeities kaip buvusio laiko šešėliai ir šiuolaikinės vazos. Viskas skirta tam, kad susimąstytume apie negailestingai žmones keičiantį laiką ir trapius mus pačius, bandančius išlikti jame. Ir apie tai, kas liks po mūsų“, – apie parodą pasakoja kuratorė dr. Jurgita Ludavičienė.

Parodoje lankytojai galės pasijusti tarsi archeologai, netikėtai atradę kapavietę ir mėginantys suprasti, ką jos radiniai pasakoja apie juos sukūrusią visuomenę. Užuominų suteiks vazų pavidalai, užrašai ir simboliai. Pasitelkdamas humorą, groteską ir satyrą, menininkas kuria „blaivius vaikinus“ – savitus charakterius turinčius personažus, kurių išvaizdoje susipina pažeidžiamumas ir grėsmė. „Blaivūs vaikinai“ stebi pasaulį be pagražinimų, o pasitelkdamas jų pavidalus, užrašus ir simbolius menininkas ironiškai pristato šiandienos visuomenę.

„Blaivūs vaikinai – šiandienio trapaus ir prieštaringo pasaulio liudininkai, savo buvimu atskleidžiantys žmogišką būseną tarp griūvančio pastovumo ir neišvengiamo vazos dūžio (arba gyvenimo lūžio)“, – apie parodos personažus pasakoja menininkas Rokas Dovydėnas.

Keramikoje fantastinius personažus kuriantis menininkas

„Blaivūs vaikinai“ vienu metu gali atrodyti juokingi ir grėsmingi, atpažįstami ir svetimi. Susibūrę į savotišką minią, šie mūsų laikmečio liudytojai skatina susimąstyti, ką reiškia išlikti nuolat besikeičiančiame pasaulyje.

Jų kūrėjas Rokas Dovydėnas – vienas ryškiausių Lietuvos šiuolaikinės keramikos menininkų, kuratorius, pedagogas ir tyrėjas, 2020 m. įgijęs meno daktaro laipsnį. Jo kūryba aprėpia dizainą, taikomąją keramiką ir meno instaliacijas, pristatomas parodose Lietuvoje ir užsienyje. Domėdamasis Rytų keramikos tradicijomis ir technologijomis, menininkas kuria savitą fantastinių personažų ir pasakojimų pasaulį, kuriame kultūrinė patirtis ir asmeniniai prisiminimai susipina su tapatybės ir atminties klausimais. Instaliacijose į šiuos pasakojimus įtraukiama ir parodos erdvė, ir joje judantis žiūrovas.

Paroda „Blaivūs vaikinai“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veiks iki 2027 m. sausio 31 d.

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.