2026 m. lapkričio 4 d., trečiadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilniaus–Diuseldorfo skrydžiai: airBaltic nutraukė sutartį, oro uostai ieškos kitų vežėjų

Vilniaus–Diuseldorfo skrydžiai: airBaltic nutraukė sutartį, oro uostai ieškos kitų vežėjų
Asociatyvi nuotrauka „Vilniaus–Diuseldorfo skrydžiai: airBaltic nutraukė sutartį, oro uostai ieškos kitų vežėjų“ (ArminEP / Pixabay)

Oro bendrovei airBaltic informavus Lietuvos oro uostus (LTOU) apie vienašalį sudarytos rizikos pasidalijimo partnerystės sutarties dėl tiesioginių skrydžių tarp Vilniaus ir Diuseldorfo nutraukimą, LTOU ketina ginčyti šį sprendimą ir sieks susigrąžinti į maršruto vystymą investuotas lėšas.

Rizikos pasidalijimo partnerystės sutartis – tai susitarimas, pagal kurį oro uostas paprastai padeda vežėjui atidaryti naują maršrutą, pavyzdžiui, finansuoja rinkodarą ar taiko lengvatas, kol kryptis įsitvirtina rinkoje. Taip dalijamasi nuostolių rizika, jei keleivių srautas iš pradžių būna mažesnis nei tikėtasi.

Apie sutarties nutraukimą airBaltic informavo vykstant JAV teisme pradėtam restruktūrizavimo procesui (angl. Chapter 11). LTOU vertinimu, šis procesas suteikia oro bendrovei teisę peržiūrėti savo sutartis, tačiau Vilniaus–Diuseldorfo maršrutas turi komercinį potencialą ir yra ekonomiškai naudingas abiem šalims, todėl Lietuvos oro uostai sieks apginti savo poziciją restruktūrizavimo procese JAV bei esant poreikiui ginčyti sutarties nutraukimą Lietuvoje. Restruktūrizavimas pagal JAV bankroto įstatymo skyrių leidžia įmonei tęsti veiklą, tvarkytis su skolomis ir peržiūrėti sudarytas sutartis, todėl kai kurios jų gali būti nutraukiamos.

„Suprantame, kad oro bendrovės restruktūrizavimas gali lemti sudėtingus verslo sprendimus, tačiau sutartiniai įsipareigojimai negali būti vienašališkai nutraukiami. Jei mūsų reikalavimas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo nebus patenkintas, imsimės tolesnių teisinių priemonių Lietuvos oro uostų ir valstybės interesams apginti ir sieksime susigrąžinti į maršruto vystymą investuotas lėšas“, – sako laikinai Lietuvos oro uostų vadovės pareigas einanti Diana Bankauskienė.

Žiemą iš Lietuvos bus skraidoma į 6 Vokietijos miestus, vasarą – 7.

2026–2027 m. žiemos sezonu iš Vilniaus numatyti penki tiesioginiai skrydžiai į Vokietijos miestus – Frankfurtą, Berlyną, Hamburgą, Dortmundą ir Miuncheną, iš Kauno į Kelną. 2027 m. vasaros sezonu tiesioginiais skrydžiais pasiekiamų Vokietijos miestų skaičius išaugs iki šešių – į maršrutų tinklą sugrįš Niurnbergas. Tarp Vokietijos ir Lietuvos žiemos sezonu vykdomi 28 savaitiniai skrydžiai per savaitę, vasaros sezonu 44.

Taip pat, šiuo metu Diuseldorfas iš Vilniaus yra pasiekiamas jungiamaisiais skrydžiais per Varšuvą su LOT, Rygą su airBaltic, Kopenhagą su SAS ir Frankfurtą su Lufthansa. Keliaujant su persėdimu verta rinktis bilietą, įsigytą vienu pirkimu: tada vėlavimo atveju vežėjas privalo pasirūpinti keleivio tolesniu skrydžiu, o atskirai pirktų bilietų atveju tokios garantijos nėra.

Prioritetas – užtikrinti tiesioginį susisiekimą

Siekdami užtikrinti strategiškai svarbių skrydžių krypčių tęstinumą, LTOU yra parengę rizikos valdymo planą, kuriame įvertintos alternatyvios susisiekimo galimybės, nustatyti potencialūs oro vežėjai ir numatyti konkretūs veiksmai galimiems pokyčiams valdyti.

Vilniaus–Diuseldorfo maršrutas išlieka vienu iš LTOU strateginių prioritetų, todėl airBaltic informavus apie vienašališką partnerystės sutarties nutraukimą, LTOU nedelsdami pradėjo derybas su kitais oro vežėjais, siekdami kuo greičiau atkurti tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Diuseldorfo.

Primename, jog rizikos pasidalijimo partnerystės sutartis su airBaltic dėl Vilniaus–Diuseldorfo maršruto buvo sudaryta 2024 metų spalio mėnesį. Per šį laikotarpį šia kryptimi keliavo 37 tūkst. keleivių, o skrydžiai buvo vykdomi 2 kartus per savaitę. Maršruto keleiviai sudarė 2.6 proc. viso Lietuvos oro uostų keleivių srauto į Vokietiją.

Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje

Bendraukime https://www.facebook.com/VilniusAirportOfficial/?locale=lt_LT arba https://lt.linkedin.com/company/lithuanian-airports

Viktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų) šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius migracija ir naujosios miesto virtuvės maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.