2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Iš Vilniaus oro uosto žiemą – tiesioginiai skrydžiai į 20 Europos sostinių ir nauja Ženevos kryptis

Iš Vilniaus oro uosto žiemą – tiesioginiai skrydžiai į 20 Europos sostinių ir nauja Ženevos kryptis
Asociatyvi nuotrauka „Iš Vilniaus oro uosto žiemą – tiesioginiai skrydžiai į 20 Europos sostinių ir nauja Ženevos kryptis“ (652234 / Pixabay)

Žiemos savaitgalis Prahoje, slidinėjimo atostogos Prancūzijos Alpėse ar kelionė į saulėtąją Tenerifę – spalio 25 d. Lietuvos oro uostuose prasidėsiantis aviacijos žiemos sezonas atvers įvairių kelionių galimybių. 2026–2027 metų žiemos tvarkaraštyje keleivių lauks nauja kryptis į Ženevą, sugrįžtantys sezoniniai skrydžiai ir daugiau tiesioginių skrydžių į Europos sostines.

Artėjantį sezoną iš Vilniaus oro uosto bus siūlomos 48 reguliarios skrydžių kryptys, iš Kauno – 15, o iš Palangos – 6. Bendras reguliarių ir užsakomųjų skrydžių krypčių skaičius sieks 74. Reguliarūs skrydžiai vykdomi pagal skelbiamą tvarkaraštį visus sezono mėnesius, o užsakomieji skrydžiai paprastai skirti kelionių organizatorių parduodamoms atostogų kelionėms.

„Kartais iš pavienių oro bendrovių sprendimų skubama daryti išvadas apie visą Lietuvos oro susisiekimą. Tačiau svarbu matyti bendrą vaizdą. Lietuvos vartai į pasaulį tampa vis atviresni. Šį žiemos sezoną iš Vilniaus tiesiogiai bus pasiekiama jau 20 Europos sostinių bei skrydžiai dažnės į dalį pagrindinių Europos aviacijos centrų. Mūsų tikslas, kad žmonės galėtų saugiai ir patogiai keliauti, verslas lengviau pasiektų tarptautinius partnerius, o Lietuva būtų vis geriau pasiekiama iš užsienio“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

„Šį žiemos sezoną pasitinkame su keleiviams svarbiomis naujienomis – nuo naujos Ženevos krypties iki platesnio tiesiogiai pasiekiamų Europos sostinių pasirinkimo, įskaitant ir startavusius “Wizz Air” skrydžius į Berlyną. Be to, palyginti su praėjusia žiema, skrydžiai dažnės penkiolikoje maršrutų. Tai reiškia daugiau galimybių patogiau planuotis keliones – nesvarbu, ar planuojama trumpa verslo kelionė, ar savaitgalio išvyka į vieną Europos miestų“, – sako laikinai Lietuvos oro uostų vadovės pareigas einanti Gintarė Norvilaitė-Tautevičė.

Skrydžių dažnis augs iš Vilniaus oro uosto. Palyginti su praėjusia žiema, į Varšuvą ir Helsinkį per savaitę vidutiniškai prisidės keturi papildomi skrydžiai, į Kopenhagą, Frankfurtą, Stokholmą ir Briuselį – po vieną. Daugiau skrydžių numatoma ir iš Kauno – į Edinburgą prisidės du, o į Londoną, Liverpulį, Alikantę ir Stokholmą – po vieną papildomą skrydį per savaitę. Iš Palangos taip pat dažnės skrydžiai į Kopenhagą.

Į Alpes – per naująją Ženevos kryptį

Žiemos sezono naujiena aktyvaus poilsio mėgėjams – daugiau galimybių keliauti į slidinėjimo kurortus Alpėse. Nuo 2027 metų sausio 2 dienos startuoja tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Ženevą. Šveicarijos miestas, gerai žinomas kaip tarptautinės diplomatijos ir verslo centras, kasmet sutraukia keliautojus dėl savo patogaus susisiekimo su populiariais Prancūzijos ir Šveicarijos slidinėjimo centrais, tarp jų – garsųjį Šamoni (Chamonix) kurortą Monblano papėdėje. Nauji skrydžiai bus vykdomi 1 kartų per savaitę iki pat slidinėjimo sezono pabaigos – kovo mėnesio galo.

Į žiemos tvarkaraštį taip pat sugrįš „Wizz Air“ skrydžiai į Grenoblį, įsikūrusį Prancūzijos Alpių prieigose. Keleiviams ir toliau išliks galimybė tiesiogiai pasiekti Italijos Turiną, Šveicarijos Ciurichą ir Vokietijos Miuncheną.

Žiemos atostogų žemėlapyje – sugrįžtantys skrydžiai į Tenerifę ir Šarm aš Šeichą

Kol vieni žiemą renkasi snieguotus kalnus, kiti ieško galimybės bent trumpam sugrįžti į vasarą. Tokiems kelionių planams Lietuvos oro uostų žiemos tvarkaraštyje išliks pietų Europos ir tolimesnių šiltųjų kraštų kryptys.

Iš Vilniaus reguliariais skrydžiais bus galima pasiekti Barseloną, Malagą, Maltą, Larnaką bei Dubajų. Į žiemos tvarkaraštį taip pat sugrįš ir reguliarūs skrydžiai į Tenerifę – didžiausią Kanarų salą, išsiskiriančią švelniu klimatu ir vulkaninės kilmės kraštovaizdžiais. Keleiviai iš Kauno galės rinktis tiesioginius skrydžius į tris pietų Europos kryptis – Ispanijos Alikantę ir Malagą bei Kipro Pafosą.

Atostogų krypčių pasiūlą papildys specialūs užsakomieji skrydžiai. Iš Vilniaus jie numatyti į Turkijos kurortą Antaliją, Ispanijos Tenerifę bei Egipto Hurgadą ir Šarm aš Šeichą. Pažymėtina, kad šią žiemą užsakomieji skrydžiai į keleivių pamėgtą kurortą Šarm aš Šeichą bus vykdomi iš visų trijų Lietuvos oro uostų. Tai ypač aktualu keliaujantiems iš Kauno – ši atostogų kryptis sugrįžta į Kauno oro uosto tvarkaraštį po sėkmingo praėjusios žiemos sezono.

Daugiau Europos sostinių – ir trumpoms išvykoms, ir tolimesnėms kelionėms

Šį sezoną iš Vilniaus bus galima tiesiogiai pasiekti net 20 Europos sostinių, palyginti su 18 praėjusį žiemos sezoną. Praėjusią vasarą Vilniaus oro uosto skrydžių žemėlapį papildžiusios Europos sostinės – Praha ir Reikjavikas – išliks ir žiemos tvarkaraštyje.

Praha – patraukli kryptis trumpoms žiemos išvykoms, traukianti keliautojus savo istoriniu senamiesčiu, o artėjant Kalėdoms – tradicinėmis mugėmis. Tuo metu tiesioginiai skrydžiai į Reikjaviką atveria galimybę pasiekti Islandiją, kai galima išvysti šiaurės pašvaistę. Specialiai gruodžio laikotarpiu skrydžiai į Reikjaviką vyks dažniau – 3 kartus per savaitę – todėl susiplanuoti greitą pabėgimą į sniego ir vulkanų kraštą taps kur kas paprasčiau.

Žiemos tvarkaraštyje taip pat bus tęsiami vasarą pradėti vykdyti „Wizz Air“ skrydžiai iš Vilniaus į Gdanską, o kalėdiniu laikotarpiu „Norwegian“ vykdys skrydžius iš Palangos į Bergeną. Pastaroji jungtis ypač aktuali šventiniu laikotarpiu tarp Lietuvos ir Vakarų Norvegijos keliaujantiems gyventojams.

Ne mažiau svarbios išlieka jungtys su didžiaisiais Europos aviacijos centrais. Tiesioginiai skrydžiai į Amsterdamą, Frankfurtą, Helsinkį, Kopenhagą, Varšuvą, Vieną ir Ciurichą suteikia keleiviams galimybę ne tik pasiekti šiuos miestus, bet ir patogiai tęsti keliones į daugelį Europos bei kitų pasaulio regionų krypčių. Bendrai susisiekimas su Europos sostinėmis gerėja 11 proc., o jungiamųjų skrydžių pasiūla per pagrindinius Europos aviacijos centrus – 8 proc. Jungiamasis skrydis reiškia kelionę su persėdimu didesniame oro uoste; jei bilietai įsigyti vienu užsakymu, avialinijos paprastai atsako už persėdimą, net jei pirmasis skrydis vėluoja.

2026–2027 metų aviacijos žiemos sezonas tęsis iki 2027 m. kovo 27 d. Interaktyvus skrydžių krypčių žemėlapis ir informacija apie skrydžius skelbiami Lietuvos oro uostų interneto svetainėje.

Aviacijos sezonai skirstomi į vasaros ir žiemos: tvarkaraštis keičiasi paskutinį spalio sekmadienį, kai pereinama prie žiemos laiko. Prieš kelionę verta patikrinti, ar konkretus skrydis vykdomas pasirinktą savaitės dieną, nes dalis krypčių aptarnaujama tik kelis kartus per savaitę.

Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje

Bendraukime https://www.facebook.com/VilniusAirportOfficial/?locale=lt_LT arba https://lt.linkedin.com/company/lithuanian-airports

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.