2026 m. lapkričio 4 d., trečiadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Dronų skrydžiai virš „Gijų“ objektų Vilniuje: ribojimo zonos ir leidimas likus 3 darbo dienoms

Dronų skrydžiai virš „Gijų“ objektų Vilniuje: ribojimo zonos ir leidimas likus 3 darbo dienoms
Asociatyvi nuotrauka „Dronų skrydžiai virš „Gijų“ objektų Vilniuje: ribojimo zonos ir leidimas likus 3 darbo dienoms“ (Syuichi Shiina / Unsplash)

Virš „Gijų“ valdomos energetikos infrastruktūros Vilniuje nustatytos bepiločių orlaivių skrydžių ribojimo zonos. Dronus jose skraidinti galima tik gavus bendrovės leidimą. Projektą bendrovė įgyvendino kartu su AB „Oro navigacija“ – tai yra „Gijų“ atsparumo didinimo programos dalis.

Įgyvendinant projektą, virš svarbiausios bendrovės infrastruktūros buvo nustatytos ir suderintos bepiločių orlaivių skrydžių ribojimo zonos. Kartu suderintos ir šių zonų taikymo taisyklės. Zonos įtrauktos į bendrą Lietuvos bepiločių orlaivių zonų žemėlapį, todėl dronų valdytojai jas mato jau planuodami skrydį ir privalo jų laikytis. Bepiločių orlaivių geografinė zona – tam tikra oro erdvės dalis, kurioje skrydžiai ribojami arba galimi tik laikantis nustatytų sąlygų.

„Šilumos tiekimo infrastruktūra yra kasdienio miesto gyvenimo pagrindas, todėl jos saugumui skiriame ypatingą dėmesį. Kartu su „Oro navigacija“ sukūrėme aiškų ir visiems prieinamą mechanizmą, kuris padeda užkirsti kelią nepageidaujamiems skrydžiams virš mūsų objektų“, – sako Edvinas Notkus, „Gijų“ veiklos tęstinumo komandos vadovas.

Pasak jo, priimtos taisyklės stiprina bendrovės pasirengimą reaguoti į naujas grėsmes ir padeda užtikrinti patikimą šilumos tiekimą vilniečiams.

Tuo tarpu „Oro navigacija“ atkreipia dėmesį, kad bepiločių orlaivių geografinių zonų žemėlapis yra svarbi priemonė, padedanti dronų naudotojams skrydžius planuoti saugiai ir atsakingai.

„Kritinės infrastruktūros apsauga – bendras valstybės ir infrastruktūros valdytojų uždavinys, o, augant bepiločių orlaivių naudojimui, ypač svarbu, kad informacija apie skrydžių ribojimus būtų aiški ir lengvai prieinama dar planuojant skrydį. Bepiločių orlaivių geografinių zonų žemėlapis leidžia dronų naudotojams vienoje vietoje pasitikrinti konkrečioje teritorijoje galiojančius apribojimus ir sąlygas. Tai padeda užtikrinti saugų ir atsakingą bepiločių orlaivių naudojimą bei prisideda prie svarbios infrastruktūros apsaugos“, – sako Tautvydas Juškauskas, „Oro navigacijos“ verslo vystymo skyriaus vadovas.

Kaip gauti leidimą skrydžiui

Leidimo reikia visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, planuojantiems skrydį „Gijų“ valdomoje zonoje. Paraišką reikia pateikti per bepiločių orlaivių informacinę sistemą (utm.ans.lt) arba programėlę „Lithuania Drone Map“. Tai reikia padaryti ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki planuojamo skrydžio. Skristi galima tik gavus leidimą. Skrydis turi vykti pagal jame nurodytą maršrutą, laiką ir sąlygas.

Dronų valdytojams praktiška paraišką pateikti iš anksto, nes leidimo gavimas užtrunka, o be jo skristi zonoje draudžiama. Bendrosios dronų naudojimo taisyklės Lietuvoje galioja nepriklausomai nuo papildomų ribojimų, todėl kitų institucijų nustatytus reikalavimus taip pat reikia išsiaiškinti. Informacijos teikia Civilinės aviacijos administracija.

Svarbu žinoti:

  • Bendrovės leidimas nepakeičia kitų teisės aktuose privalomų leidimų ar suderinimų.
  • „Gijų“ infrastruktūros objektus filmuoti ar fotografuoti be atskiro bendrovės leidimo draudžiama.
  • Bendrovei nurodžius, skrydį būtina nedelsiant nutraukti. Jei skrydis jau vyksta, orlaivį reikia saugiai nutupdyti.
  • Atsakomybė už skrydžio teisėtumą ir saugumą tenka bepiločio orlaivio naudotojui.

Kritinė infrastruktūra – objektai ir sistemos, kurių sutrikimas gali paveikti gyventojų kasdienį gyvenimą, pavyzdžiui, šilumos, elektros ar vandens tiekimą.

Skubiais atvejais, pavyzdžiui, ieškant dingusio asmens ar teikiant pagalbą valstybės institucijoms, ne darbo metu galima kreiptis į bendrovės budintį dispečerį tel. +370 5 266 7433 arba el. paštu https://sc.bns.lt/cdn-cgi/l/email-protection#513d343835383c3038113c383422253e36383b3e227f3d25. Valstybės institucijos skubią paraišką turi pateikti ne vėliau kaip likus 30 minučių iki skrydžio ir nurodyti jo pagrindą.

Prieš kiekvieną skrydį dronų valdytojai kviečiami pasitikrinti galiojančias zonas oficialiame bepiločių orlaivių zonų žemėlapyje. Išsamias skrydžių taisykles ir paraiškos formą galima rasti https://utm.ans.lt/avm/#p=6.63/55.016/24.033

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.