2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Nemokama diabetinės pėdos patikra Antakalnyje lapkričio 13 d.: siuntimo nereikia, registruotis telefonu

Nemokama diabetinės pėdos patikra Antakalnyje lapkričio 13 d.: siuntimo nereikia, registruotis telefonu
Asociatyvi nuotrauka „Nemokama diabetinės pėdos patikra Antakalnyje lapkričio 13 d.: siuntimo nereikia, registruotis telefonu“ (Juan Manuel Montejano Lopez / Pexels)

Laiku pastebėti kraujotakos sutrikimai gali padėti išvengti rimtų diabeto komplikacijų, todėl lapkričio 13-ąją Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus specialistai vėl kvies diabetu sergančius žmones nemokamai pasitikrinti kojų arterinę kraujotaką ir daugiau sužinoti apie diabetinės pėdos priežiūrą. Ši iniciatyva skirta artėjančiai Pasaulinei diabeto dienai, minimai lapkričio 14-ąją.

Sergant diabetu, net nedidelis pėdos pažeidimas gali tapti rimta problema. Viskas gali prasidėti nuo nepatogių batų sukeltos nuospaudos ar mažos žaizdelės, kurios žmogus dėl sumažėjusio pėdų jautrumo gali net nepastebėti. Diabetas gali pažeisti nervus, o sutrikusi kraujotaka apsunkina žaizdų gijimą. Negydomi pažeidimai gali komplikuotis infekcijomis, opomis, o sunkiais atvejais net ir galūnės amputacija, todėl svarbu nelaukti, kol atsiras skausmas ar sunkiai gyjanti žaizda.

Ankstyva patikra padeda pastebėti pokyčius

Per ketverius metus Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus organizuojamose nemokamose patikrose dalyvavo apie 800 žmonių. Specialistai vertina diabetinės pėdos riziką, tikrina kojų arterinę kraujotaką ir, prireikus, rekomenduoja papildomus tyrimus.

Kai kuriems pacientams kraujotakos sutrikimai pirmą kartą nustatomi būtent tokių patikrų metu. Ankstyvose stadijose jie gali nesukelti aiškių simptomų, todėl žmogus gali nė neįtarti, kad jo kojų kraujotaka sutrikusi. Laiku pastebėjus pakitimus, galima imtis reikiamų priemonių ir sumažinti rimtų komplikacijų riziką.

„Tokios iniciatyvos vertingos tuo, kad sujungia specialistų žinias, norą padėti ir galimybę žmonėms daugiau sužinoti apie savo sveikatą. Džiugu, kad Kraujagyslių chirurgijos skyriaus komanda šią tradiciją puoselėja jau ketverius metus, skirdama savo laiką ir dėmesį pacientams. Tikiuosi, kad ši iniciatyva ir toliau augs, o ja pasinaudos vis daugiau žmonių“, – sako Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorė m. dr. Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

Į ką svarbu atkreipti dėmesį?

Diabetu sergantiems žmonėms rekomenduojama bent kartą per metus atlikti išsamų pėdų ištyrimą. Jo metu vertinama odos būklė, jautrumas, pėdų formos pokyčiai ir kojų arterijų pulsai. Įtarus kraujotakos sutrikimus, gali būti atliekami papildomi tyrimai ar rekomenduojama kraujagyslių chirurgo konsultacija. Namuose pėdas verta apžiūrėti kasdien, prireikus pasitelkus veidrodėlį, ir rinktis patogius batus, kurie netrina bei nespaudžia.

„Kartais pacientai kreipiasi tik tada, kai žaizda jau negyja, atsiranda uždegimas ar kitų komplikacijų požymių. Tačiau sergant diabetu nereikėtų laukti skausmo, nes pėdų jautrumas gali būti sumažėjęs. Labai svarbu reguliariai apžiūrėti pėdas, atkreipti dėmesį į odos spalvos, temperatūros ar žaizdelių pokyčius ir, pastebėjus nerimą keliančių požymių, kreiptis į medikus“, – pabrėžia Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja, gydytoja Ingrida Valužytė.

Patikros metu apčiuopiami kojų arterijų pulsai, vertinama kraujotaka, prireikus atliekama doplerometrija. Pacientai taip pat gali pasikonsultuoti dėl pėdų priežiūros ir sužinoti, į kokius pokyčius svarbu reaguoti nedelsiant.

Doplerometrija – neskausmingas ultragarsinis tyrimas, kurio metu vertinamas kraujo tekėjimas kraujagyslėmis. Jis padeda nustatyti, ar kojų arterijomis kraujas teka pakankamai gerai.

Ketveri metai bendro komandos darbo

Per ketverius metus nemokama diabetinės pėdos patikra tapo Kraujagyslių chirurgijos skyriaus komandos tradicija. Specialistai kasmet skiria laiko pacientams, atsako į jų klausimus ir dalijasi praktiniais patarimais, kurie praverčia kasdien.

„Šios akcijos kasmet laukiame ir patys. Smagu vėl susitikti su žmonėmis, pabendrauti, atsakyti į jiems rūpimus klausimus ir pasidalyti praktiniais patarimais, kurie praverčia kasdien. Džiugu matyti sugrįžtančius žmones ir žinoti, kad ši iniciatyva tapo laukiama ne tik jų, bet ir mūsų komandos tradicija“, – sako gydytojas kraujagyslių chirurgas dr. Tomas Janušauskas.

Diabetas pažeidžia ne tik pėdas

Tarptautinės diabeto federacijos 2025 m. duomenimis, pasaulyje diabetu serga apie 589 mln. 20–79 metų suaugusiųjų tai yra maždaug vienas iš devynių. Dar apie 252 mln. žmonių nežino, kad serga šia liga. Prognozuojama, kad iki 2050 m. sergančiųjų skaičius gali išaugti iki 853 mln.

Ilgainiui padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje gali pažeisti nervus ir kraujagysles. Diabetas didina inkstų pažeidimo, regėjimo sutrikimų ir širdies bei kraujagyslių ligų, įskaitant infarktą ir insultą, riziką. Šie pokyčiai dažnai vystosi palaipsniui, todėl svarbu ne tik kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, bet ir reguliariai tikrinti sveikatą bei laikytis gydytojo rekomendacijų.

Daugiau informacijos apie ligų prevenciją ir sveikatos priežiūrą pateikia Sveikatos apsaugos ministerija.

Kaip užsiregistruoti į nemokamą patikrą?

Vilniaus miesto klinikinė ligoninė kviečia diabetu sergančius žmones pasinaudoti galimybe nemokamai įvertinti diabetinės pėdos riziką.

  • Data: 2026 m. lapkričio 13 d.
  • Laikas: 10.00–13.00 val.
  • Vieta: Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, Antakalnio g. 57, Vilnius.
  • Registracija: telefonu (0 5) 205 4519. Registracija darbo dienomis 9.00–14.00 val. Registracija būtina ir bus stabdoma užpildžius visus patikrai skirtus laikus.
  • Siuntimas: šeimos gydytojo siuntimas šiai patikrai nereikalingas.

Patikros metu bus vertinama kojų arterinė kraujotaka, apčiuopiami arterijų pulsai ir atliekama doplerometrija. Akcijos metu pacientai bus tiriami TIK dėl diabetinės pėdos, kiti tyrimai nebus atliekami.

Vietų skaičius ribotas, todėl rekomenduojama registruotis iš anksto.

Viktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų) šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius migracija ir naujosios miesto virtuvės maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.