2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilniaus rajono įmonėms – 12 mln. eurų kapitalo: tarybos nariai kelia klausimų dėl išlaidų

Vilniaus rajono įmonėms – 12 mln. eurų kapitalo: tarybos nariai kelia klausimų dėl išlaidų
Asociatyvi nuotrauka „Vilniaus rajono įmonėms – 12 mln. eurų kapitalo: tarybos nariai kelia klausimų dėl išlaidų“ (Tumisu / Pixabay)

Vilniaus rajono savivaldybei priklausančios įmonės gauna reikšmingas viešąsias lėšas (daugiausia – UAB „Nemenčinės komunalininkas“, UAB „Vilniaus rajono autobusų parkas“, UAB „Nemėžio komunalininkas“), todėl jų išlaidos turėtų būti kruopščiai tikrinamos. Vienoje iš paskutiniųjų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sesijų buvo patvirtintas net 12 mln. eurų pervedimas įmonėms kaip įstatinis kapitalas. Tačiau tarybos nariai kelia klausimus dėl ekonomiškumo, finansinio skaidrumo ir net galimos korupcijos įmonėse. Korupcijos šešėlis krenta ant mero Duchnevičiaus ir jo patarėjų, kurie kuruoja savivaldybės įmones. Įstatinis kapitalas – savininkų įnašais suformuotas bendrovės kapitalas, kuriuo finansuojama veikla ir investicijos; savivaldybės įmonių kapitalo didinimo klausimus paprastai sprendžia savivaldybės taryba.

Nuo teigiamo balanso iki kelių milijonų skolos

Vienas iš tarybos narių nurodytų neekonomiškumo ir piktnaudžiavimo pavyzdžių yra savivaldybės įmonė UAB „ Vilniaus rajono autobusų parkas“. Remiantis pateikta informacija, prieš kelerius metus įmonės sąskaitoje buvo apie 500 tūkst. eurų. Pasikeitus vadovybai – atleidus Darjušą Gasperovičių ir paskyrus naują, su socialdemokratais susijusį direktorių – įmonės finansinė padėtis žymiai pablogėjo.

Šiuo metu bendrovė turi apie 1,5 mln. eurų skolos. Tarybos nariai nurodo, kad, palyginti su ankstesne padėtimi, tai reiškia 2 mln. eurų nuostolius. Skolos susidarymo aplinkybės ir tokio didelio finansinės padėties pasikeitimo priežastys reikalauja kuo išsamesnio paaiškinimo. Bendrovės vyriausioji buhalterė, negalėdama susitaikyti su visuomenės pinigų švaistymu ir korupcijos apraiškomis, kreipėsi į prokuratūrą su prašymu skubiai pradėti baudžiamąją bylą. Gavusi pranešimą apie galimą nusikaltimą, prokuratūra sprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, o iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio asmuo laikomas nekaltu.

Galimai korupcinės išlaidos, keliančios daugiausia abejonių

Abejonės pirmiausia susijusios su bendrovėje priimamais pirkimų ir organizaciniais sprendimais. Tarp ginčijamų išlaidų yra, be kita ko, net šešių naujų lengvųjų automobilių pirkimas. Tarybos narių teigimu, automobiliai yra naudojami visų pirma visos vadovybės asmeniniams poreikiams, tarsi vieno automobilio, juk tai vis dėlto nedidelė bendrovė, nepakaktų.

Kitas klausimas – keturių naujų įmonių, užsiimančių, be kita ko, autobusų plovimu, technine priežiūra ir remontu, įsteigimas. Tarybos nariai pabrėžia, kad bendrovė jau seniai turi savo remonto bazę, todėl reikėtų nuodugniai išnagrinėti, ar pagrįsta dalį paslaugų perduoti naujoms įmonėms. Remiantis pateikta informacija, šios įmonės buvo įregistruotos Alytuje, kur valdo socialdemokratai, o su šių įmonių veikla susijusios išlaidos gali siekti šimtus tūkstančių eurų. Realybėje autobusai važinėjo nešvarūs, didžiosios dalies paslaugų galėjo tiesiog nebūti, o naujos įmonės tik išrašydavo sąskaitas faktūras, kurios buvo apmokėtos.

Abejonių kelia ir teisinių paslaugų išlaidos. Kaip nurodo tarybos nariai, vienkartinėms teisininkų paslaugoms buvo skiriama po 50 tūkst. eurų, nors savivaldybė turi savo teisės skyrių, o įmonėje beveik nėra einamųjų teisinių reikalų. Paaiškinimų reikalauja ir kiti išlaidavimo ar savų poreikių tenkinimo biudžeto sąskaita pavyzdžiai, tarp jų – masažinės kėdės pirkimo į direktoriaus kabinetą bei išlaidų kosmetinėms paslaugoms padengimo pagrįstumas.

Meras Duchnevič, siekdamas paslėpti korupcijos pėdsakus, paleido bendrovės valdybą

Išsamus patikrinimas leis nustatyti, ar išlaidos buvo pagrįstos ir atitiko atsakingo valdymo principus. Visi šie klausimai turėtų būti įvertinti remiantis finansine dokumentacija, sutartimis ir tikraisiais įmonės poreikiais. Tačiau jau iškilo su tuo susijusių problemų, nes vyriausioji buhalterė buvo priversta pasitraukti, kad socialdemokratai galėtų paslėpti korupcijos pėdsakus, o meras Duchnevič neteisėtai atleido autobusų parko valdybą – paskutinį nepriklausomą kolegialų organą, kuris turėjo prieigą prie dokumentų ir galimybę kontroliuoti įmonę.

Bendrovės valdyba yra kolegialus organas, kuris prižiūri vadovo veiklą ir gali gauti įmonės dokumentus; ar ji apskritai sudaroma, nustato bendrovės įstatai.

Milijoninė parama reiškia ir atsakomybę

Savivaldybė turi teisę remti jai priklausančias įmones, ypač kai jų veikla tarnauja gyventojams, o ne privatiems interesams. Tačiau viešųjų lėšų skyrimas turėtų eiti kartu su atsakomybe už jų panaudojimą.

Dabartinį valdymo būdą kritikuojantys tarybos nariai pabrėžia, kad jų pareiga yra kontroliuoti finansinius sprendimus ir reaguoti į bet kokius pažeidimus. Jų nuomone, išlaidų skaidrumas ir atsakingų už viešojo turto valdymą asmenų atskaitomybė turėtų būti norma, nepriklausomai nuo politinės priklausomybės. Viešieji pinigai nepriklauso nei socialdemokratams, nei jokiai kitai partijai – jie priklauso gyventojams, kurie turi teisę žinoti, kam jie yra išleidžiami. Tuo tarpu socialdemokratai, užuot užtikrinę skaidrumą, nukreipia dėmesį nuo finansinių klausimų, puldami tarybos narius, kurie viešina pažeidimus.

Apie įtariamą korupciją galima pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai (stt.lt), o viešųjų lėšų naudojimo teisėtumą ir efektyvumą vertina Valstybės kontrolė (vkontrole.lt).

Nekontroliuojamos paskolos ir gyventojų šildymo saugumas

Siekdami užtikrinti skaidrumą ir kontrolę, tarybos nariai paskutinėje sesijoje nepatvirtino milijoninės paskolos UAB „Nemenčinės komunalininkas“. Išsigandęs, kad gali būti pradėtas rimtesnis galimai korupcinių išlaidų patikrinimas, meras bando nukreipti dėmesį kita linkme ir sąmoningai klaidindamas televizijose skelbia, kad nesuteikus abejotinos paskolos gali kilti problemų užtikrinant gyventojų šildymą.

Tarybos nariai demaskuoja šį tariamą argumentą ir laiko jį bandymu nukreipti dėmesį nuo finansinių piktnaudžiavimų. Jie nurodo, kad šildymui reikalingas kuras jau seniai buvo nupirktas. Be to, paskutinėje sesijoje LLRA-KŠS tarybos nariai skyrė papildomus 1,5 mln. eurų gyventojų šildymo išlaidų subsidijoms, o tai yra konkreti pagalba ir rūpestis paprastais žmonėmis. Būtent šių pinigų niekas nepavogs, nes jie skirti išimtinai gyventojų dotacijoms.

Išlaidų kontrolė ir analizė gyventojų labui

Diskusija dėl savivaldybių įmonių finansų rodo, kaip svarbūs yra skaidrumas, priežiūra ir atsakomybė už viešąsias lėšas. Esant situacijai, kai įmonės gauna milijonines paramos sumas, gyventojai turi teisę tikėtis informacijos apie tai, kam skiriamos lėšos ir kokių rezultatų duoda priimami sprendimai.

Tarybos narių nuomone, įmonių išlaidų kontrolė neturėtų būti pateikiama kaip grėsmė gyventojų energetiniam saugumui. Priešingai – atsakingas viešųjų lėšų valdymas prisideda tiek prie įmonių finansinio stabilumo, tiek prie vietos bendruomenės interesų apsaugos.

Remiantis „Facebook“ ir nuosava inf.

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.