2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilniuje surinkta tekstilė keliaus į gyvūnų globos namus: pirmą kartą perduota 75 kg

Vilniuje surinkta tekstilė keliaus į gyvūnų globos namus: pirmą kartą perduota 75 kg
Asociatyvi nuotrauka „Vilniuje surinkta tekstilė keliaus į gyvūnų globos namus: pirmą kartą perduota 75 kg“ (Jessica Lewis 🦋 thepaintedsquare / Pexels)
  • Pradžia
  • Naujienos
  • Tekstilė antram gyvenimui – tvaresniam miestui ir geresnėms sąlygoms gyvūnams

Tekstilė antram gyvenimui – tvaresniam miestui ir geresnėms sąlygoms gyvūnams

10/19/2026

Vilniuje plečiamos galimybės pakartotinai panaudoti tekstilę, kuri dėl savo būklės ar kitų priežasčių nebetinka pirminei paskirčiai. Bendradarbiaujant Vilniaus miesto savivaldybei, tekstilės atliekų tvarkymo paslaugas teikiančiai bendrovei „Ecoservice“ ir Vilniaus gyvūnų globos namams, dalis sostinėje surenkamos tekstilės nuo šiol bus perduodama gyvūnų priežiūrai.

Į Vilniaus gyvūnų globos namus kasmet patenka vidutiniškai pusantro tūkstančio beglobių gyvūnų. Jų kasdienybei reikalinga ir tekstilė – audiniai, antklodės, pagalvės bei gultai, naudojami guoliams pakloti. Šie gaminiai nuolat skalbiami ir naudojami pakartotinai tiek, kiek leidžia jų būklė, todėl tinkamos tekstilės poreikis išlieka nuolatinis. Gyvūnų globos namai – įstaiga, kurioje laikinai prižiūrimi benamiai ir pamesti gyvūnai, kol atsiranda jų šeimininkai ar nauji namai.

Pirmuoju kartu globos namams perduota 75 kg tekstilės gaminių. Ateityje jų perdavimas vyks pagal galimybes, atsižvelgiant į gyventojų išmetamos tekstilės kiekį ir kokybę.

Nuo atliekos iki naudingos priemonės

Tekstilės pakartotinis panaudojimas – vienas iš būdų mažinti išmetamų atliekų kiekį ir ilginti gaminių gyvavimo laiką. Praėjusiais metais vilniečiai į tekstilės konteinerius išmetė daugiau nei 3,6 tūkst. tonų tekstilės atliekų.

„Ecoservice“ duomenimis, maždaug 75 proc. surinktos tekstilės dar galima panaudoti pakartotinai, o apie 5 proc. perdirbama į naujus gaminius, pavyzdžiui, pramonines šluostes. Likusi dalis, atsižvelgiant į jos savybes ir užterštumą, panaudojama energijai išgauti.

Į tekstilės konteinerius paprastai tinka švarūs ir sausi drabužiai, patalynė, užuolaidos bei avalynė, sudėta poromis. Geriausia juos sudėti į uždarytą maišą. Šlapia, supelijusi ar tepalais išteršta tekstilė gali sugadinti kitus gaminius, todėl jai skirtas mišrių atliekų konteineris.

Tekstilės perdavimas gyvūnų globos namams suteikia galimybę dalį surinktų gaminių panaudoti praktiškai, kartu prisidedant prie geresnių gyvūnų laikymo sąlygų.

Tekstilės atliekų rūšiavimą numato ir Europos Sąjungos taisyklės. Daugiau apie atliekų tvarkymą sostinėje skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės svetainėje.

Pakartotinis panaudojimas – nauda gyvūnams ir aplinkai

„Mūsų globotiniams patogi ir švari poilsio vieta yra svarbi kasdienės priežiūros dalis, o tekstilės tam nuolat reikia. Džiaugiamės, kad šia iniciatyva galėsime dalį poreikių patenkinti tvariau – daiktai, kurie vieniems tapo nebereikalingi, mūsų globojamiems gyvūnams suteiks daugiau jaukumo. Tai prasmingas bendradarbiavimas, kai rūpinimasis aplinka virsta konkrečia pagalba keturkojams“, – sako Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė Agnė Žėbienė.

Perduodant tinkamus tekstilės gaminius gyvūnų globos namams, jie įgyja antrą gyvenimą ir tampa praktiška pagalba kasdienei gyvūnų priežiūrai. Tai pavyzdys, kaip bendradarbiaujant miesto įmonėms galima rasti prasmingų sprendimų, kurie naudingi ir aplinkai, ir gyvūnams.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotraukos (autorius S. Žiūra)

Kitos panašios naujienos

Daugiau

10/15/2026

P. Vileišio gatvėje pradedama paviršinių nuotekų tinklo rekonstrukcija

Daugiau

P. Vileišio gatvėje pradedama paviršinių nuotekų tinklo rekonstrukcija

Daugiau

10/13/2026

Remonto darbai L. Asanavičiūtės g. pratęsiami iki lapkričio 10 d.

Daugiau

Remonto darbai L. Asanavičiūtės g. pratęsiami iki lapkričio 10 d.

Daugiau

10/13/2026

J. Davidavičius: „Grinda“ nuolat ieško būdų, kaip padaryti tai, ko kiti padaryti negali

Daugiau

J. Davidavičius: „Grinda“ nuolat ieško būdų, kaip padaryti tai, ko kiti padaryti negali

Daugiau

10/08/2026

„Grinda“ dalyvauja festivalyje „Vilniaus mechanizmai“

Daugiau

„Grinda“ dalyvauja festivalyje „Vilniaus mechanizmai“

Daugiau

10/02/2026

Vilniaus gyvūnų globos namuose šiemet sterilizuota ir kastruota 450 benamių kačių

Daugiau

Vilniaus gyvūnų globos namuose šiemet sterilizuota ir kastruota 450 benamių kačių

Daugiau

09/23/2026

„Grinda“ pateikia tvarumo ataskaitą: svarbiausi 2025 m. rezultatai

Daugiau

„Grinda“ pateikia tvarumo ataskaitą: svarbiausi 2025 m. rezultatai

Daugiau

09/15/2026

Paplūdimių sezonas baigiasi, bet vilniečiai ir toliau kviečiami naudotis infrastruktūra paplūdimiuose

Daugiau

Paplūdimių sezonas baigiasi, bet vilniečiai ir toliau kviečiami naudotis infrastruktūra paplūdimiuose

Daugiau

09/14/2026

Gilužio paplūdimyje maudytis vėl saugu

Daugiau

Gilužio paplūdimyje maudytis vėl saugu

Daugiau

09/07/2026

Gilužio paplūdimyje – rekomendacija laikinai nesimaudyti

Daugiau

Gilužio paplūdimyje – rekomendacija laikinai nesimaudyti

Daugiau

09/07/2026

Atnaujinsime Trijų Kryžių paminklą

Daugiau

Atnaujinsime Trijų Kryžių paminklą

1

10

Daugiau

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.