Prasidėjęs rudens lietaus ir rūkų sezonas, lydimas vis trumpėjančio šviesiojo paros laikotarpio, apsunkina eismo sąlygas – ne tik dėl slidžios kelio dangos, bet ir dėl sunkesnio kliūčių kelyje pastebėjimo. Daugiau grėsmių atsiranda ir vieniems pažeidžiamiausių eismo dalyvių – pėstiesiems, kurie tamsoje dažnai tampa nepastebimi.
Atšvaito segėjimas – vienas paprasčiausių būdų pėsčiųjų saugumui užtikrinti. Nors atšvaitas nedidelis, tinkamai naudojamas jis gali padėti vairuotojams anksčiau pastebėti pėsčiuosius ir laiku sureaguoti.
Lietuvos kelių eismo taisyklės už miesto ribų tamsiu paros metu ir esant blogam matomumui reikalauja, kad pėstieji, einantys važiuojamąja dalimi ar kelkraščiu, turėtų ryškią šviesą atspindinčių elementų. Gyvenvietėse, kur gatvės apšviestos, atšvaitas taip pat didina matomumą.
„Tokiu metu atšvaitus dėvinčius pėsčiuosius vairuotojai gali pastebėti gerokai anksčiau nei be jų. Kuo anksčiau būsime pastebėti, tuo daugiau laiko paliksime vairuotojui tinkamai sureaguoti į kelyje atsiradusią kliūtį, sulėtinti transporto priemonę ar net visai ją sustabdyti“, – sako VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto profesorius dr. Artūras Jukna ir Atšvaitų dienos proga kviečia artimiau susipažinti su šiuo, rodos, visiems žinomu prietaisu.
Kaip veikia atšvaitas?
Nors atšvaitas atrodo paprastas, jo veikimo principas pagrįstas įdomiais optikos mokslo dėsniais. Vienas svarbiausių išradimų, padėjusių žmones ir kelio ženklus padaryti geriau matomus tamsoje, yra retroreflektorius – šviesą atspindintis ta pačia kryptimi, kuria ji atsklido.
„Automobilio žibintų šviesos didžiąją dalį sugeria ir išsklaido įprastinė praeivio apranga ar kitų transporto priemonių paviršiai. Šviesai negrįžtant link šviesos šaltinio – artėjančio automobilio – šviesą sklaidantys objektai tamsiuoju paros metu sunkiai pastebimi. Didžiausias atšvaito privalumas – jo paviršiuje dalis smulkių elementų nuolat atspindi dalį šviesos tiksliai link šviesos šaltinio. Todėl atšvaitus dėvintys žmonės automobilių žibintų šviesoje tampa gerai matomi transporto priemonių vairuotojams“, – aiškina prof. dr. A. Jukna.
Atšvaituose šviesai atspindėti naudojami mažyčiai stiklo rutuliukai arba prizmės formos struktūros. Pirmuoju atveju šviesa lūžta ir daug kartų atsispindi nuo vidinių rutuliuko paviršių, o prizmės formos struktūros dalį šviesos nukreipia atgal, link šviesos šaltinio. Būtent dėl šios priežasties tamsoje apšviestas atšvaitas atrodo ryškus.
Atšvaitas pats nešviečia, jis tik grąžina krintančią šviesą, todėl be automobilio žibintų ar kito šviesos šaltinio jo nesimato. Nešvarus, subraižytas ar drabužių uždengtas atšvaitas atspindi blogiau, tad jį verta reguliariai tikrinti ir valyti.
Kur segėti atšvaitą, kad jis būtų geriausiai matomas?
Atšvaito veiksmingumas priklauso ne tik nuo jo savybių, bet ir nuo to, kaip jis pritvirtintas. Pasak prof. dr. A. Juknos, geriausiai atšvaitas bus matomas vairuotojams, jei jį pritvirtinsime automobilio žibintų aukštyje, dešinėje aprangos pusėje, kad jis būtų matomas tiek iš priekio, tiek iš nugaros. Dar geriau, jei atšvaitai pastebimi visomis kryptimis – 360 laipsnių kampu.
Šiandien atšvaitai gaminami įvairių formų ir dydžių, todėl juos patogu pritvirtinti prie drabužių, batų, kuprinių, dviračių, paspirtukų ir kitų transporto priemonių. Svarbu, kad atšvaitas būtų gerai matomas ir galėtų atlikti savo funkciją.
Perkant atšvaitą verta pasirinkti tą, kuris pažymėtas atitikties standartui, nes tik tokie gaminiai patikrinti dėl atspindėjimo savybių. Daugiau informacijos apie eismo saugumą skelbia Vidaus reikalų ministerija.
„Atšvaito efektyviam pritaikymui nereikia pernelyg daug pastangų, tačiau jį naudodami galime apsaugoti save ir kitus, tapdami geriau pastebimi netgi tuomet, kai prastėjančiomis oro sąlygomis ir tamsiuoju paros metu kelyje skubame, esame nepakankamai dėmesingi ar pamirštame apsižvalgyti prieš žengdami į važiuojamąją dalį ar keliaudami kelkraščiu“, – pabrėžia VILNIUS TECH profesorius.
