Šiemet Atšvaitų dienos akcijoje jėgas suvienys „Vilnius sveikiau“, JUDU, Savivaldybės Viešosios tvarkos grupė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato bendruomenės pareigūnai.
Spalio 15 d. gyventojų lauksime šiose vietose:
7.00–9.00 val.
„Vilnius sveikiau“ specialistai kartu su JUDU atstovais atšvaitus ir kitas šviesą atspindinčias priemones dalys:
- Tuskulėnų rimties parko stotelėje (prie IKI „Minskas“);
- Kalvarijų turgaus stotelėje.
16.00–19.00 val.
Vilniaus apskrities policijos bendruomenės pareigūnai ir Savivaldybės Viešosios tvarkos grupės pareigūnai gyventojų lauks:
- Nemenčinės pl. stotelėje;
- Savanorių pr. stotelėje;
- Karoliniškių stotelėje;
- Stoties stotelėje.
Savivaldybės Viešosios tvarkos grupė dėmesį gyventojų saugumui ir prevencijai skiria ištisus metus. Lankydamiesi mokyklose, susitikdami su bendruomenėmis ir dalyvaudami miesto renginiuose, pareigūnai kasmet gyventojams išdalija daugiau kaip 3 000 atšvaitų, kartu primindami, kaip svarbu būti matomiems tamsiuoju paros metu.
Vis dėlto svarbiausia, kiek atšvaitų iš tiesų naudojama. Net ir pats geriausias atšvaitas nepadės, jei liks gulėti kišenėje.
Prisisekite atšvaitą ne tik spalio 15 d.! Pasirūpinkime, kad būtume matomi – dėl savęs ir tų, kurie mūsų laukia namuose.
Atšvaitas atspindi automobilio šviesas, todėl vairuotojas pėsčiąjį pastebi iš toliau. Jį patogu segti ant striukės ar kuprinės, kad būtų gerai matomas iš kelių pusių.
Viktoras ŽukauskasViktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų)
Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai
didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko
sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.
