2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

„Hack4Vilnius 2026“ laimėjo miesto problemų radaro „Vilkas“ idėja: antra – atliekų surinkimo sistema

„Hack4Vilnius 2026“ laimėjo miesto problemų radaro „Vilkas“ idėja: antra – atliekų surinkimo sistema
Asociatyvi nuotrauka „„Hack4Vilnius 2026“ laimėjo miesto problemų radaro „Vilkas“ idėja: antra – atliekų surinkimo sistema“ (Annie Spratt / Unsplash)

Spalio 9-11 dienomis vyko devintasis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) kartu su Saulėtekio Tech Parku organizuojamas Vilniaus miesto hakatonas „Hack4Vilnius 2026“. Į tris dienas trukusį hakatoną VILNIUS TECH Plytinės rūmuose susirinko daugiau kaip 100 dalyvių. Jie susibūrė į net 34 komandas, kurios intensyviai sprendė sostinės įmonių ir organizacijų iškeltus iššūkius. Šiais metais pirmąją vietą iškovojo komanda „SLLAB“ (Synthetic Logic Lab). Ji pristatė programėlės „Vilkas“ prototipą – Vilniaus miesto problemų radarą ir namo išsinešė 2 000 eurų vertės piniginį prizą.

Antrąją vietą iškovojo komanda „TJ“, sukūrusi Vilniaus atliekų surinkimo optimizavimo sistemą. Trečiosios vietos nugalėtojai – komanda „Dilgėlė“, pristačiusi JUDU programėlės papildinį, leidžiantį prasmingai ir įdomiai praleisti kelionės viešuoju transportu laiką.

Pasak ilgamečio renginio partnerio „Cognizant“ Lietuvos ir Lenkijos padalinių vadovo Jaroslavo Sadovskio, šių metų hakatono rezultatai dar kartą parodė, kad geriausios idėjos gimsta tada, kai technologijos, kūrybiškumas ir skirtingos patirtys susijungia sprendžiant realius iššūkius.

„Ypač džiugu matyti, kad dalyviai dirbtinį intelektą pasitelkia ne kaip tikslą savaime, o kaip praktinį įrankį miestui ir jo žmonėms kurti apčiuopiamą vertę. Tikiuosi, kad per šias tris dienas sukurti prototipai taps pagrindu sprendimams, kuriuos ateityje išvysime Vilniuje“, – teigia Jaroslavas Sadovskis.

Devyneri metai idėjų Vilniui

Nuo 2018 metų organizuojamas „Hack4Vilnius“ per devynerius metus subūrė daugiau kaip 1 000 dalyvių, o šiais metais komandų laukė iššūkiai, atspindintys skirtingas Vilniaus gyvenimo sritis – nuo kasdienio judumo ir miesto infrastruktūros iki inovacijų ekosistemos bei gyventojams aktualių paslaugų.

Renginio metu dalyviai ne tik intensyviai dirbo kurdami savo sprendimus, bet ir rengėsi juos tinkamai pristatyti komisijai. Sekmadienio vakarą specialiai renginiui suburta komisija, kurią sudarė: Laima Balčiūnė, Saulėtekio Tech Parko direktorė, Monika Rakickė, „Cognizant Technology Solutions Lithuania vyresnioji verslo analitikė“, Vaidas Paulauskis, „ID Vilnius“ direktorius bei Sigita Zulonienė, „LitBAN“ operacijų vadovė, klausėsi dalyvių idėjų pristatymų ir išdalino 3500 eurų vertės prizinį fondą. Komisija atsižvelgė į tokius kriterijus, kaip sprendimo inovatyvumas, rinkos potencialas, sprendimo išpildymo lygis ir atvirų duomenų analizės panaudojimas bei bendra pristatymo kokybė.

Nugalėjusių komandų sprendimai

Pirmąją vietą iškovojusi komanda „SLLAB“ (Synthetic Logic Lab) sprendė VILNIUS TECH mokslininkų pateiktą iššūkį: kaip padėti Vilniui greičiau pastebėti ir prioritetizuoti miesto problemas? Komandos atlikta analizė parodė, kad beveik kas penktas pranešimas platformoje tvarkaumiesta.lt baigiasi be jokių veiksmų – dėl nepakankamų įrodymų, dublikatų ar netikslios informacijos, o didžioji dalis jaunų vilniečių apie miesto problemas apskritai niekada nepraneša, nes nežino, kur ir kaip tai padaryti, arba netiki, kad problema bus išspręsta. Platforma „Tvarkau miestą“ – savivaldybės sistema, per kurią gyventojai gali pranešti apie netvarkingą aplinką, sugedusią infrastruktūrą ar kitas miesto problemas; pranešimą padeda išnagrinėti nuotrauka ir tikslus adresas.

Atsakydama į tai, komanda sukūrė mobiliosios programėlės „Vilkas“ – Vilniaus problemų radaro – prototipą. Programėlė leidžia gyventojams vos keliais paspaudimais, padedant dirbtiniam intelektui, užfiksuoti pastebėtą problemą, o esantiems netoliese dar nepatvirtintos problemos – ją patvirtinti ir taip validuoti duomenis. Pranešimų teikimą skatina žaidimo elementai: taškai, rajonų, mokyklų ir įmonių iššūkiai bei realūs partnerių prizai. Savivaldybei „Vilkas“ siūlo išmanią pranešimų valdymo sistemą: netinkami ar neturintys pakankamai įrodymų pranešimai filtruojami automatiškai, o prioritetai skaičiuojami pagal patvirtinimų skaičių, skubumą, vietą ir tendencijas, todėl problemos vykdytojams priskiriamos greičiau ir tiksliau. Sprendimui kurti komanda naudojosi atvirais duomenimis – Informatikos ir ryšių departamento viešų duomenų žemėlapiu bei Vilniaus miesto atvirų duomenų portalu.

Atviri duomenys – viešai prieinama informacija, kurią gali nemokamai naudoti kiekvienas, taip pat programėlių kūrėjai. Vilniaus miesto savivaldybės svetainė: vilnius.lt.

Antrąją vietą ir 1 000 eurų piniginį prizą laimėjo komanda „TJ“, sprendusi iššūkį, kaip optimizuoti atliekų surinkimą Vilniuje naudojant atvirus duomenis. Apdorojusi beveik 13 mln. VASA išvežimų įrašų (2023–2026 m., 128 tūkst. konteinerių), ji atkūrė faktinius miesto šiukšliavežių maršrutus ir sukūrė poreikio modelį, kuris pagal konteinerių istoriją ir svėrimo duomenis numato, kuriuos konteinerius verta aptarnauti konkrečią dieną. Sprendimą papildo veikiantis IoT prototipas: „Arduino“ platformos ultragarso jutiklis matuoja konteinerio užpildymą, o sistema, gavusi šiuos duomenis, iš karto perplanuoja maršrutą.

VASA – Vilniaus miesto komunalinių atliekų tvarkytojas, kuris aptarnauja konteinerius. IoT (daiktų internetas) reiškia prie tinklo prijungtus įrenginius, pavyzdžiui, jutiklius, kurie patys perduoda duomenis. Tokie jutikliai leidžia išvežti atliekas tada, kai konteineris iš tiesų pilnas, todėl mažiau važinėjama be reikalo.

Trečiąją vietą ir 500 eurų piniginį prizą laimėjo komanda „Dilgėlė“, pasirinkusi iššūkį, kaip kelionę Vilniaus viešuoju transportu paversti vertingesne kasdienybės dalimi. Komanda sukūrė programėlės „JUDU“ papildinį, leidžiantį keleiviams prasmingai ir įdomiai praleisti kelionės laiką – nesvarbu, ar jie važiuoja 15 minučių, ar pusantros valandos. Keliaudamas keleivis gali skaityti apie pravažiuojamus objektus, jų istoriją ir įdomius faktus, prisijungti prie bendrų trumpųjų žaidimų su kitais to paties transporto keleiviais arba žaisti individualius žaidimus bei rinkti taškus.

Devintasis „Hack4Vilnius“ dar kartą parodė, kad per tris dienas sujungus atvirus miesto duomenis, institucijų iššūkius ir kūrybingas komandas gimsta sprendimai, kurie gali virsti realiais pokyčiais. Organizatoriai tikisi, kad šios idėjos nenustos vystytis pasibaigus hakatonui ir prisidės prie dar patogesnio ir pažangesnio Vilniaus.

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.