2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Kleboniškio tilto remontas: iš Panerių gatvės į A1 išvažiuosime apylanka nuo kitos savaitės

Kleboniškio tilto remontas: iš Panerių gatvės į A1 išvažiuosime apylanka nuo kitos savaitės
Asociatyvi nuotrauka „Kleboniškio tilto remontas: iš Panerių gatvės į A1 išvažiuosime apylanka nuo kitos savaitės“ (Zoshua Colah / Unsplash)

Atsižvelgdama į eismo dalyvių pastebėjimus dėl sudėtingesnių eismo sąlygų išvažiuojant iš Panerių gatvės į A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda kelią Vilniaus kryptimi, „Via Lietuva“ keičia eismo organizavimą. Jau kitos savaitės šioje vietoje eismas bus organizuojamas apylanka, taip siekiant pagerinti matomumą, sumažinti galimų konfliktinių situacijų riziką ir užtikrinti saugesnį vairuotojų judėjimą.

Vykdant viaduko per Jonavos gatvę ir tilto per Nerį kapitalinio remonto darbus, iš Panerių gatvės išvažiuojantiems vairuotojams sudėtingiau įvertinti pagrindiniu keliu važiuojantį transportą ir saugiai įsilieti į jo srautą. Įvertinusi situaciją, „Via Lietuva“ kartu su rangovu numatė pakeisti eismo organizavimą – nuo kitos savaitės transporto srautas iš Panerių gatvės bus nukreipiamas apylanka. Įsilieti į pagrindinio kelio srautą sunkiau tada, kai matomumą riboja laikinos tvoros, statybinė technika ar pakeista kelio geometrija, todėl statybų zonose verta ypač atidžiai stebėti kelio ženklus ir laikinas eismo organizavimo schemas.

„Vykdant darbus svarbu ne tik užtikrinti, kad būtų laikomasi numatytų eismo organizavimo sprendinių, bet ir vertinti, kaip jie veikia realiomis sąlygomis. Gavę eismo dalyvių pastebėjimų, kartu su rangovu įvertinome situaciją ir nusprendėme koreguoti eismo organizavimą. Mūsų tikslas – kad statybos darbų metu eismo dalyviai galėtų judėti kuo saugiau, todėl į praktikoje kylančias problemas turime reaguoti operatyviai“, – sako „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

Sprendimas eismą nukreipti apylanka leis išvengti šiuo metu gana sudėtingo išvažiavimo į pagrindinį kelią ir sumažins riziką, kad dėl riboto matomumo vairuotojams bus sunkiau įvertinti pagrindiniu keliu artėjantį transportą.

„Via Lietuva“ pabrėžia, kad saugios eismo sąlygos statybos darbų zonose yra vienas svarbiausių prioritetų. Todėl, atsižvelgiant į eismo dalyvių išsakytus lūkesčius ir realioje situacijoje kylančias rizikas, eismo organizavimo sprendiniai yra vertinami ir prireikus koreguojami.

Tęsiasi paskutinio Kleboniškio tilto kapitalinio remonto darbai

Šiuo metu Islandijos plente ties Kaunu tęsiamas rekonstravimo projektas, kurio metu remontuojamas viadukas per Jonavos gatvę ir ketvirtasis, paskutinis, tiltas per Nerį. Šiais darbais bus baigtas antrasis Islandijos plento pertvarkymo etapas – sutvarkyti visi keturi tiltai per Nerį.

Kapitaliai remontuojant tiltą ir viaduką, jau užbaigti keli svarbūs susisiekimo infrastruktūros etapai sėkmingai įgyvendinta viena sudėtingiausių technologinių užduočių – specialia įranga pakelta masyvi tilto perdanga, kad būtų galima pakeistos nusidėvėjusios tilto atramos. Lygiagrečiai stiprinamos kitos tilto konstrukcijos, ruošiamasi artėjantiems betonavimo darbams. Reikšmingi pokyčiai matomi ir kelio atkarpoje, kur jau baigti žemės sankasos stiprinimo darbai bei pradėti įrengti kelio bordiūrai.

Tvarkant viaduką, įrengtos pagrindinės jo kolonos bei perdanga, tvarkomi šlaitai, o artimiausiu metu bus pradėta kloti hidroizoliacija ir pirmasis apsauginis asfalto sluoksnis. Visi darbai vyksta vienu metu pagal griežtą technologinę seką, siekiant kuo greičiau ir kokybiškiau suformuoti galutinę transporto mazgo infrastruktūrą.

Viadukas ir tiltas yra automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 99,5–99,8 km ruože. Darbus planuojama baigti 2027 m. trečiąjį ketvirtį.

Rangos darbus atlieka UAB „Gevalda“. Sutarties vertė – 6,2 mln. eurų be PVM.

Apie AB „Via Lietuva“

„Via Lietuva“ – valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.

Informaciją apie kelių darbus ir eismo sąlygas galima rasti bendrovės svetainėje vialietuva.lt, o prieš ilgesnę kelionę naudinga pasitikrinti ir aktualią eismo situaciją.

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.