2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilniaus naujos statybos butų pasiūla didžiausia šiemet: kainos ketvirtą mėnesį laikosi ties 4,2 tūkst. €/kv. m

Vilniaus naujos statybos butų pasiūla didžiausia šiemet: kainos ketvirtą mėnesį laikosi ties 4,2 tūkst. €/kv. m
Asociatyvi nuotrauka „Vilniaus naujos statybos butų pasiūla didžiausia šiemet: kainos ketvirtą mėnesį laikosi ties 4,2 tūkst. €/kv. m“ (ArtisticOperations / Pixabay)

Rugsėjį Vilniaus pirminio būsto rinka pasipildė 594 naujais butais, o bendras pasiūlos sandėlis jau viršijo 6,1 tūkst. būstų ribą. Tuo metu tiek pardavimų skaičius, tiek vidutinė pasiūlos kaina jau ketvirtą mėnesį iš eilės išlieka panašiame lygyje. Nekilnojamojo turto (NT) vystymo bendrovės „Realco“ pardavimų direktoriaus Marijono Chmieliausko teigimu, augant pasiūlai vystytojams tenka vis aktyviau konkuruoti dėl pirkėjų, o tai stabilizuoja kainas ir pristabdo jų augimą.

Rugsėjo 10 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normą padidino 0,25 proc. punkto – iki 2,5 proc. Tai buvo antras palūkanų didinimas šiemet. Vis dėlto, anot M. Chmieliausko, rinkos tokį sprendimą jau buvo numačiusios, todėl EURIBOR augimas buvo jaučiamas dar prieš ECB sprendimą.

„EURIBOR kilo praktiškai visą rugsėjį. Ryškiausias šuolis fiksuotas mėnesio viduryje – nuo rugsėjo 11 iki 14 d. 6 mėn. EURIBOR pakilo nuo 2,820 iki 2,936 proc., arba 0,116 proc. punkto, o pastarosiomis dienomis jau perkopė 3,1 proc. Aukštesnės palūkanos neigiamai veikia būsto įperkamumą, o, kai rinkoje tuo pat metu siūlomi 6 139 butai, didėja konkurencija ir slopsta kainų augimas. Vidutinė pasiūlos kaina jau ketvirtą mėnesį iš eilės laikosi ties maždaug 4,2 tūkst. eurų už kvadratinį metrą“, – sako „Realco“ pardavimų vadovas. EURIBOR – tai tarpbankinių paskolų palūkanų normos euro zonoje; nuo jų priklauso daugelio būsto kreditų kintamoji palūkanų dalis, todėl jų pokyčiai tiesiogiai veikia mėnesines įmokas.

Pasak jo, pastarųjų kelių mėnesių rezultatai rodo, kad Vilniaus pirminė būsto rinka tam tikra prasme nusistovėjo – pagrindiniai jos rodikliai svyruoja palyginti nedaug, o ryškesnių šuolių kol kas nematyti.

Tuo metu pirkėjų sprendimus veikia ir aukšta infliacija. Metinė infliacija Lietuvoje siekia apie 6 proc. ir yra antra didžiausia Europos Sąjungoje. M. Chmieliausko teigimu, brangstant kasdienėms prekėms ir paslaugoms, o kartu kylant ir paskolų kainai, dalis pirkėjų tampa atsargesni – gali atidėti sprendimą įsigyti būstą arba rinktis pigesnį variantą.

„Pirmus penkis šių metų mėnesius Vilniuje buvo parduodama po 500–700 būstų, o nuo birželio pardavimai laikosi ties 400 riba. Esant tokiai pasiūlai,pirkėjai turi daugiau pasirinkimo ir erdvės derėtis, todėl rinkoje atsiranda daugiau nuolaidų, o kainų augimo galimybės tampa ribotesnės“, – pastebi „Realco“ atstovas.

Rekordinė pasiūla ir pasikeitęs rajonų penketukas

M. Chmieliauskas pažymi, kad rugsėjį pasiūla buvo didžiausia šiemet – kartu su šį mėnesį parduotais 405 būstais rinkoje iš viso buvo siūlomi 6 544 butai. Pirkėjai galėjo rinktis iš 2 033 baigtų ar vėlyvos statybos būstų, dar 3 227 ankstyvos statybos butus rezervuoti dabartine kaina. O investuotojai jau galėjo žvalgytis ir į 852 būstus, esančius leidimo ar projektavimo stadijoje.

Pirminė rinka – tai naujos statybos būstai, parduodami tiesiogiai iš vystytojo. Prieš pasirašant sutartį dėl dar nebaigto statyti buto, verta pasitikrinti, ar projektas turi statybos leidimą ir kokios sąlygos numatytos dėl įmokų bei termino.

Rugpjūtį ir rugsėjį prestižinės klasės būstų parduota panašiai – atitinkamai 49 ir 52. Tačiau vidutinės ir ekonominės klasės santykis pasikeitė: rugpjūtį parduoti 156 vidutinės ir 171 ekonominės klasės būstai, o rugsėjį vidutinė klasė išsiveržė į priekį – nupirkti 184 vidutinės ir 169 ekonominės klasės butai. Būsto klasė nusako projekto lygį: nuo vietos, apdailos ir architektūros priklauso, ar jis priskiriamas ekonominei, vidutinei ar prestižinei klasei.

„Vieno mėnesio rezultatai dar nerodo ilgalaikio pirkėjų pasirinkimo pokyčio, tačiau matome, kad paklausa nėra susitelkusi vien pigiausiame segmente. Turėdami didelį pasirinkimą, žmonės vis daugiau vertina ne tik kainą, bet ir būsto vietą, išplanavimą, projekto kokybę ar statybų stadiją, todėl dalis jų renkasi brangesnį, bet jų poreikius geriau atitinkantį variantą“, – sako „Realco“ pardavimų direktorius.

Skirtumas matomas ir tarp rajonų. Pašilaičiai ketvirtą mėnesį iš eilės išliko aktyviausiu Vilniaus rajonu – rugsėjį čia parduoti 49 butai. Į antrą vietą pakilo Vilkpėdė (47), kuri pastaruosius kelis mėnesius apskritai nebuvo pasiekusi aktyviausių rajonų penketuko.

Trečioje vietoje rikiavosi Šnipiškės (46), į TOP5 sugrįžusios po birželio. Taip pat nedaug atsiliko Naujamiestis ir Žirmūnai, kuriuose parduota atitinkamai 36 ir 34 būstai.

„Tai rodo, kad pirkėjų aktyvumas nėra susitelkęs vien keliuose nuolat pirmaujančiuose rajonuose. Kai pasiūla didelė, daugiau lemia konkretus projektas, jo kaina ir vieta, todėl lyderiai gali keistis gana greitai“, – įžvalgomis dalijasi M. Chmieliauskas.

„Realco“ – viena didžiausių nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių Lietuvoje. Šiais metais veiklos 20-metį mininti įmonė plėtoja gyvenamosios, visuomeninės ir komercinės paskirties projektus, kurie išsiskiria aukšta kokybe, inovatyviais sprendimais ir dėmesiu klientų poreikiams tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Viktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų) šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius migracija ir naujosios miesto virtuvės maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.