2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilniaus kotedžų perteklius: atsargoms išparduoti reikėtų beveik trejų metų, kaina – 4 151 €/kv. m

Vilniaus kotedžų perteklius: atsargoms išparduoti reikėtų beveik trejų metų, kaina – 4 151 €/kv. m
Asociatyvi nuotrauka „Vilniaus kotedžų perteklius: atsargoms išparduoti reikėtų beveik trejų metų, kaina – 4 151 €/kv. m“ (Quang Nguyen Vinh / Pexels)

Spalio mėnesio pirminės būsto rinkos duomenys rodo, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose išlieka prognozuojamas ritmas, tačiau po stabiliais skaičiais ryškėja du struktūriniai pokyčiai. Vilniuje susikaupė kotedžų perteklius, o Kauno ir Klaipėdos kainos per metus augo beveik dvigubai sparčiau nei sostinėje.

Vilnius: kainas koregavo likučių realizacija

Pirminiais duomenimis, spalį sostinės būsto rinkoje NT plėtotojai susitarė dėl 470 būstų – butų, loftų ir kotedžų – pardavimo. Tai 0,8 proc. mažiau nei rugsėjį ir 19,8 proc. mažiau nei prieš metus. Nepaisant metinio sumažėjimo, pardavimų tempas išlieka artimas sostinės ilgalaikei normai, kuri siekia apie 475 būstus per mėnesį.

Spalio pabaigoje pirkėjai galėjo rinktis iš 6 543 būstų – 1,8 proc. mažiau nei rugsėjį, tačiau 20 proc. daugiau nei prieš metus. Rinka pasipildė 362 naujais būstais, kurių 83 proc. sudarė ekonominės klasės turtas.

Vidutinė kvadratinio metro kaina per mėnesį sumažėjo 0,3 proc. – nuo 4 164 iki 4 151 euro. Metinis kainų augimas siekia daugiau nei 7 proc.

„Vidutinės kvadratinio metro kainos sumažėjimas sostinėje nereiškia, kad vystytojai pradėjo masines nuolaidų akcijas. NT plėtra vyksta ciklais. Spalį dalis projektų pasiekė galutinį realizacijos etapą ir plėtotojai pritaikė lankstesnę kainodarą likučiams išparduoti“, – situaciją komentuoja NT plėtros bendrovės „Citus“ analitikė Ugnė Žiogelė.

Kotedžų segmentas – prisotintas

Spalį į Vilniaus rinką atėjo 140 naujų kotedžų. Bendras šio tipo būsto likutis pasiekė 451 kotedžą – daugiausia nuo 2025 metų liepos. Pirkėjų susidomėjimas juda priešinga kryptimi: 2024 metais kotedžai sudarė 5,5 proc. visų pardavimų sostinėje, 2025 metais – 4,4 proc., o šiemet – vos 2,9 proc.

Pagal paskutinių šešių mėnesių vidutinę paklausą dabartinėms atsargoms išparduoti prireiktų daugiau nei 32 mėnesių, arba beveik trejų metų. Vilniaus rinka šiuo metu nebegali sugerti tokios kotedžų pasiūlos, tad plėtotojams teks atidžiau vertinti šio formato projektus.

Pirminė rinka – tai naujai pastatyti būstai, kuriuos parduoda statytojai ar plėtotojai, o ne ankstesni savininkai. Pirkėjui tai reiškia, kad kainos, atsiskaitymo tvarka ir būsto įrengimo lygis daugiausia priklauso nuo konkretaus plėtotojo pasiūlymo.

„Prie kotedžų asortimento augimo prisidėjo smulkieji vystytojai ir net individualūs asmenys, kurie ėmėsi vienkartinės investicinės veiklos“, – pastebi U. Žiogelė.

Kaunas: tolygus aktyvumas ir sparčiausias kainų augimas

Kaune spalį susitarta dėl 117 būstų pardavimo – 12,5 proc. daugiau nei rugsėjį, bet 1,7 proc. mažiau nei prieš metus. Pasiūla pasipildė 105 naujais būstais ir siekia 1 537 objektus (0,8 proc. mėnesinis augimas).

Spalio mėnesį Kaune vidutinė kaina už kvadratinį metrą siekė 3 535 eurus. Per metus būstas Kauno pirminėje rinkoje pabrango 14,7 proc., tai yra beveik dvigubai daugiau nei Vilniuje.

„Kauno rinka veikia tokiu pat ritmu kaip ir rugsėjį – nedidelį pardavimų prieaugį lėmė kelių konkrečių projektų sandorių sukritimas į vieną mėnesį. Įdomesnis dalykas yra kainos: Kaune ir Klaipėdoje jos per metus augo beveik dvigubai sparčiau nei sostinėje. Kaune prieš metus pasiūloje buvo 65 proc. ekonominės klasės būstų, o dabar turime stipriai išaugusią vidutinę klasę. Ji sudaro 44 proc. asortimento, o ekonominės klasės dalis nukrito iki 43 proc.“, – teigia U. Žiogelė.

Klaipėda: ramesnis mėnuo ir stabilios kainos

Pajūryje spalį užfiksuotas mažiausias sandorių skaičius nuo metų pradžios – 14 būstų. Tai 65 proc. mažiau nei rugsėjį ir 68 proc. mažiau nei prieš metus. Naujos pasiūlos neatsirado, todėl likutis beveik nepakito ir siekia 808 būstus – 24 proc. daugiau nei prieš metus.

Vidutinė kvadratinio metro kaina išliko stabili – 3 670 eurų, o metinis augimas siekia 14,5 proc.

„Pirminė NT rinka pajūryje yra kelis kartus mažesnė nei Vilniuje ar Kaune, todėl kiekvienas sandoris statistikoje sukelia didelius procentinius svyravimus. Spalį keli populiariausi projektai nesugeneravo įprasto mėnesio rezultato – to pakako tokiam ryškiam pokyčiui“, – sako U. Žiogelė.

NT plėtros bendrovės „Citus“ valdomuose projektuose spalį pasirašyta 40 sutarčių: 29 Vilniuje, 3 Kaune ir 8 Druskininkuose.

*„Citus“ analitikai, vertindami pirminės būsto rinkos paklausą, skaičiuoja preliminarias pirkimo–pardavimo sutartis dėl butų, loftų ir kotedžų įsigijimo. Kotedžai į šį skaičių įtraukiami todėl, kad didžioji jų dalis formaliai priskiriama butams, be to, kotedžai paprastai konkuruoja dėl tų pačių pirkėjų. Iš einamojo mėnesio rezultato nėra eliminuojami rinkos preliminariųjų sutarčių nutraukimai, nes jie dažniausiai susiję su ankstesnių mėnesių pardavimais, todėl neparodo tikrojo einamojo laikotarpio paklausos. Dėl tos pačios priežasties kartais mėnesio statistika išauga, kai vienu metu į apskaitą įtraukiami pavėluotai įregistruoti sandoriai (anksčiau sudaryti susitarimai) – taip konkretaus mėnesio rezultatas laikinai padidėja. Visi duomenys yra preliminarūs ir gali būti tikslinami, tačiau ilgesniu laikotarpiu galutinės tendencijos išlieka tos pačios.

Preliminari pirkimo–pardavimo sutartis yra susitarimas, kuriuo pirkėjas ir pardavėjas įsipareigoja vėliau sudaryti pagrindinę sutartį. Pagrindinė sutartis tvirtinama pas notarą, o nuosavybės teisė įregistruojama Registrų centre. Prieš pasirašant verta atidžiai perskaityti sąlygas, ypač dėl avanso grąžinimo ir sutarties nutraukimo.

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.