2026 m. lapkričio 13 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

17 sodinimo talkų Vilniuje: pasodinta 2196 medžiai, o Žemynos gatvėje kuriama nauja žalioji erdvė

17 sodinimo talkų Vilniuje: pasodinta 2196 medžiai, o Žemynos gatvėje kuriama nauja žalioji erdvė
Asociatyvi nuotrauka „17 sodinimo talkų Vilniuje: pasodinta 2196 medžiai, o Žemynos gatvėje kuriama nauja žalioji erdvė“ (Mikhail Nilov / Pexels)

Per ketverius metus Vilniuje surengta jau 17 bendruomeninių sodinimo talkų, kurių metu buvo pasodinti 2196 medžiai, 24396 krūmai bei 32788 gėlių svogūnėliai. Per 2026 m. vykusias talkas, su miestiečiais pasodinti 432 medžiai, 3691 krūmai bei 30 288 gėlių svogūnėlių. Prie miesto žalinimo aktyviai prisideda ir patys vilniečiai – šį šeštadienį jie kviečiami į paskutinę šių metų sodinimo talką Žemynos g. 6.

Pirmoji tokia talka surengta 2023 m. T. Ševčenkos gatvėje. Nuo tada iniciatyva išsiplėtė į įvairius sostinės rajonus – sodinimo darbai vyko Karoliniškėse, Žirmūnuose, Grigiškėse, Pavilnyje, Justiniškėse, Šeškinėje, Fabijoniškėse ir kitose miesto vietose. Per šį laiką kartu su gyventojais sodinti ne tik medžiai ir krūmai, bet ir gėlės, svogūniniai augalai, kuriamos naujos žaliosios erdvės.

Šių metų žalinimo sezonas – su nauja žaliąja erdve

Paskutinė šių metų gyventojų talka vyks lapkričio 14 d., 10 val., Žemynos g. 6. Čia bus kuriama daugiasluoksnė, natūralų miško pakraštį ar laukinį sodą primenanti žalioji erdvė. Į talką patartina rengtis pagal orą ir rinktis darbui tinkamus batus bei drabužius, kurių nebus gaila sutepti.

Joje numatyta pasodinti 68 medžius ir apie 600 krūmų. Augalai bus komponuojami natūraliai, formuojant kelis skirtingus augalijos sluoksnius. Aukštesnius medžius papildys krūmai ir gausi žolinė augalija, o skirtingų rūšių deriniai užtikrins, kad erdvė keistųsi kartu su metų laikais – nuo pavasarinio žydėjimo iki rudeninių spalvų. Daugiasluoksnis apželdinimas panašus į natūralų mišką: tokia augmenija teikia prieglobstį vabzdžiams bei paukščiams ir paprastai reikalauja mažiau priežiūros nei vejos.

Šios žaliosios oazės idėja kilo dalyvaujamojo biudžeto programoje „Dalyvauk! Vilnius“. Gyventojai pasiūlė ir išrinko idėją apželdinti Medeinos gatvę, tačiau rengiant jos įgyvendinimo sprendinius paaiškėjo, kad šios gatvės želdinimas jau suplanuotas. Todėl naujai žaliajai erdvei pasirinkta artimiausia tinkama vieta – Žemynos gatvė.

Dalyvaujamasis biudžetas – tvarka, pagal kurią gyventojai patys siūlo miesto gerinimo idėjas, balsuoja už jas, o daugiausia palaikymo sulaukusios idėjos finansuojamos iš savivaldybės biudžeto. Daugiau informacijos rasite Vilniaus miesto savivaldybės svetainėje.

Ateityje šią teritoriją būtų galima plėsti ir pritaikyti kitoms gyventojų idėjoms – vaikų žaidimams ar ramiam pasibuvimui.

Vilniečiai kviečiami prisijungti prie paskutinės šių metų sodinimo talkos ir savo rankomis prisidėti prie naujos žaliosios erdvės kūrimo.

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.