Taivano universitetų ir institucijų bendradarbiavimas su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VILNIUS TECH) Lietuvos studentams atveria galimybes mokytis iš pasaulyje pripažintų puslaidininkių technologijų specialistų, o mokslininkams – vykdyti bendrus tyrimus ir plėtoti tarptautines partnerystes.
Šią vasarą Taivano parama leido penkiems VILNIUS TECH studentams dalyvauti specializuotoje puslaidininkių technologijų mokykloje, o artimiausioje ateityje planuojama apie 400 tūkst. eurų parama sustiprinti VILNIUS TECH integrinių grandynų projektavimo laboratorijai.
Puslaidininkiai – medžiagos, kurių elektrinį laidumą galima valdyti; iš jų gaminami tranzistoriai ir kiti elektronikos komponentai. Integriniai grandynai, dar vadinami mikroschemomis ar lustais, yra daugybė tokių komponentų, sutalpintų viename kristale. Jie naudojami telefonuose, kompiuteriuose, automobiliuose ir medicinos prietaisuose.
Lietuvos studentai puslaidininkių technologijų mokosi Taivane
Viena svarbiausių bendradarbiavimo krypčių – studentų ir jaunųjų specialistų rengimas puslaidininkių technologijų srityje. Taivano institucijų ir universitetų finansuojamos akademinių mainų ir mokymų programos suteikia Lietuvos studentams galimybę susipažinti su pažangiausiomis technologijomis, įgyti praktinės patirties ir užmegzti ryšius su tarptautine akademine bei pramonės bendruomene.
Šių metų liepos 28 – rugpjūčio 7 dienomis penki VILNIUS TECH studentai, gavę Taivano paramą, dalyvavo Nacionalinio Čeng Kungo universiteto (NCKU) organizuotoje puslaidininkių vasaros mokykloje „2026 NCKU AISSM Semiconductor Summer School“, kuri subūrė 72 studentus iš 14 šalių.
Mokymai apėmė ne tik teorines paskaitas, bet ir praktinius laboratorinius darbus, projektines užduotis, susitikimus su pramonės atstovais bei pažintį su Taivano puslaidininkių pramonės ekosistema. Atsiliepdamas apie patirtis stovykloje, Elektronikos fakulteto studentas Gustas ypač vertina galimybę praktiškai išbandyti įgytas žinias. Mokymų metu jis projektavo analoginį integrinį grandyną, o baigiamajam projektui sukūrė dviejų pakopų operacinio stiprintuvo schemą, kurios kompaktiškumu ir energijos vartojimo efektyvumu pats liko itin patenkintas.
Operacinis stiprintuvas – elektroninė grandinė, stiprinanti silpną elektrinį signalą; ji dažnai naudojama kaip analoginių lustų dalis. Layout (išdėstymas) – lusto fizinis brėžinys, kuriame nustatoma, kaip elementai ir jungtys išdėstomi ant kristalo. Pagal jį vėliau gaminamas lustas.
„Manau, kad ši stovykla yra viena geriausių įžangų į puslaidininkių projektavimą. Ji man suteikė supratimą nuo visiškai paprastos teorijos iki sudėtingų schemų ir jų analizės, taip pat supažindino su puslaidininkių gamybos procesais, o mes patys galėjome praktiškai susiprojektuoti lusto dalį nuo idėjos/schemos iki veikiančio layout‘o (liet. išdėstymo). Vėliau darėme baigiamąjį projektą „Single-ended differential two-stage opamp“, kuriame sukūriau vieną kompaktiškiausių ir mažiausiai elektros energijos suvartojančių dizainų iš visų dalyvių“, – pasakoja studentas.
Kitas programos dalyvis Kristupas pabrėžia ne tik akademinę, bet ir kultūrinę tokių mainų vertę. „Tai buvo neįtikėtinai įdomi ir graži patirtis tiek akademine, tiek asmenine prasme“, – sako studentas, kuriam kelionė suteikė galimybę geriau pažinti tiek puslaidininkių pramonę, tiek Taivano kultūrą.
Tokios programos organizuojamos ir remiamos nuosekliai. VILNIUS TECH studentai gali dalyvauti ne tik vasaros, bet ir žiemos mokyklose, specializuotuose trumpalaikiuose mokymuose bei pažintiniuose vizituose, kurių finansavimu dažnai pasirūpina Taivano partneriai.
Akademinė partnerystė, jau duodanti apčiuopiamų rezultatų
VILNIUS TECH bendradarbiavimas su Taivano universitetais prasidėjo dar 2011 metais. Pastaraisiais metais ypač aktyviai plėtojami ryšiai su Nacionaliniu Čeng Kungo universitetu (NCKU), Nacionaliniu Taivano mokslo ir technologijų universitetu (Taiwan Tech), Nacionaliniu Sun Jat-seno universitetu (NSYSU) ir Nacionaliniu Taipėjaus technologijos universitetu (TaipeiTech).
Remiantis 2026 m. liepos mėnesį universiteto paskelbtais duomenimis, 2023–2026 m. į Taivano universitetus dalinių studijų ar stažuočių išvyko 44 VILNIUS TECH studentai, dėstymo ar mokymosi vizituose dalyvavo 40 universiteto darbuotojų, o į VILNIUS TECH dalinių studijų atvyko 24 studentai iš Taivano.
Per dvejus metus daugiau kaip 30 Lietuvos ir Taivano mokslininkų kartu įgyvendino 13 mokslinių projektų bei rengė publikacijas mikroelektronikos, dirbtinio intelekto, jutiklių, robotikos, biomedicinos inžinerijos, kibernetinio saugumo ir kitose technologijų srityse.
Elektronikos fakultetas kartu su Nacionaliniu Sun Jat-seno universitetu taip pat įgyvendina dvi dvigubo diplomo magistrantūros studijų programas.
Dvigubo diplomo programa – studijų forma, kai studentas, išklausęs dviejų universitetų dalykus, gali gauti abiejų aukštųjų mokyklų suteikiamas kvalifikacijas. Prieš renkantis tokias studijas verta pasidomėti, kaip kiekvienoje mokykloje skaičiuojami kreditai ir kaip pripažįstamas diplomas.
Planuojama investicija į naują puslaidininkių projektavimo laboratoriją
Bendradarbiavimas su Taivano partneriais svarbus ne tik suteikiant studentams galimybę mokytis užsienyje. Jis padeda kurti ir naujas technologines kompetencijas Lietuvoje.
VILNIUS TECH planuojama įrengti modernią puslaidininkinių integrinių grandynų projektavimo laboratoriją, kuriai numatoma apie 400 tūkst. eurų Taivano parama.
Laboratorija sudarytų sąlygas studentams ir tyrėjams Lietuvoje mokytis šiuolaikinių mikroschemų projektavimo metodų, naudoti specializuotus projektavimo įrankius bei vykdyti praktinius ir mokslinius darbus.
Tai būtų reikšmingas indėlis stiprinant Lietuvos elektronikos inžinerijos kompetencijas ir rengiant specialistus aukštųjų technologijų sektoriui.
Bendradarbiavimo vertė – žinios, patirtis ir ilgalaikiai ryšiai
VILNIUS TECH Mokslo ir studijų prorektorius doc. dr. Artūras Medeišis teigia, kad Taivano partnerių parama svarbi ne vien dėl suteikiamo finansavimo: „Dar svarbiau, kad mūsų studentams ir mokslininkams atsiveria galimybės tiesiogiai perimti pasaulinio lygio technologines žinias ir praktinę patirtį. Kai studentas po poros savaičių Taivane grįžta ne tik su naujomis žiniomis, bet ir savarankiškai suprojektuota mikroschema bei motyvacija tęsti karjerą šioje srityje, matome labai konkretų tokio bendradarbiavimo rezultatą. Esame nuoširdžiai dėkingi Taivano partneriams už jų nuoseklų dėmesį Lietuvos studentų ir mokslininkų ugdymui, taip pat už pasirengimą prisidėti prie naujos technologinės infrastruktūros kūrimo Lietuvoje.“
