Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) lapkričio 11 d. paskelbė naują daugiabučių namų modernizavimo kvietimą, kuris numato esminį pokytį – teisingesnį paramos paskirstymą pagal gyventojų finansines galimybes. Kvietimui skirta beveik 290 mln. eurų, jis galios 1,5 m.
„Didžiausios pagalbos sulauks pažeidžiami namų ūkiai, kuriems bus kompensuojama nuo 50 iki 80 proc. išlaidų energinio efektyvumo didinimo priemonėms, ir regionai, kuriems jos labiausiai reikia – skirtingoms savivaldybėms paramos intensyvumas sieks nuo 15 iki 40 proc. Tokios reikšmingos paramos ir išskirtinių sąlygų daugiabučių atnaujinimui jau seniai neturėjome“, – sako APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad nurodomi paramos dydžiai yra orientaciniai: konkreti paramos suma apskaičiuojama pagal nustatytus fiksuotuosius įkainius, būsto plotą ir taikomas papildomas paramos sąlygas. Tai lemia ir faktinės darbų kainos, jei darbai kainuoja daugiau, parama padengia mažesnę išlaidų dalį, nei nurodytas orientacinis procentas, o jei pigiau – didesnę.
Atnaujintuose daugiabučiuose turės būti pasiekta ne žemesnė kaip B energinio naudingumo klasė ir ne mažiau kaip 40 proc. sumažintos šiluminės energijos sąnaudos.
Energinio naudingumo klasė parodo, kiek energijos pastatui reikia šildyti ir palaikyti patalpų komfortą: kuo aukštesnė klasė, tuo mažesnės šildymo sąnaudos ir tuo mažesnės gyventojų sąskaitos už šilumą.
Finansavimas skiriamas iš trijų šaltinių
Šiame kvietime taikomas naujas finansavimo modelis, kuriame derinamos Socialinio klimato fondo (SKF), Klimato kaitos programos (KKP) ir lengvatinių paskolų lėšos. Socialinis klimato fondas yra Europos Sąjungos priemonė, skirta padėti pažeidžiamiems gyventojams prisitaikyti prie klimato politikos pokyčių, pavyzdžiui, finansuoti pastatų atnaujinimą.
Pažeidžiamiems namų ūkiams tenkanti valstybės paramos dalis energinio efektyvumo didinimo priemonėms bus finansuojama SKF lėšomis.
„Pažeidžiamiems namų ūkiams šiomis lėšomis pasinaudoti bus galima tik pateikus paraišką šio kvietimo metu. Tai vienkartinė Europos Sąjungos injekcija, kuria siekiama, kad energinio efektyvumo priemonės būtų prieinamos socialiai jautriausiems gyventojams, mažėtų priklausomybė nuo iškastinio kuro ir energetinis skurdas. Kviečiu apsispręsti, pritarti modernizacijai ir pasinaudoti šia galimybe“, – pažymi G. Burbienė.
Valstybės parama pažeidžiamais nelaikomiems namų ūkiams bus finansuojama iš KKP. Šios paramos, kuri bus skiriama energinio efektyvumo priemonių išlaidų kompensavimui, intensyvumas priklausys nuo Savivaldybių paramos renovacijai indekso (SPRI) ir pasirinktų papildomai skatinamų sprendimų.
Kitoms priemonėms, kurios gerina gyvenimo kokybę, didina komfortą, visiems gyventojams, tarp jų ir socialiai jautriai grupei, bus suteikiamas lengvatinis kreditas 20 metų. Paskolas teiks ARTEA bankas, Europos investicijų banko atrinktas finansų tarpininkas. Pagal 2021–2027 m. Europos Sąjungos investicijų programą iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo tam skirta 100 mln. eurų.
Koks namų ūkis laikomas pažeidžiamu?
Pažeidžiamais laikomi tie namų ūkiai, kurie turi teisę į kompensaciją už būsto šildymą, nustatytą pagal galiojančią socialinės paramos tvarką. Norintiems dalyvauti daugiabučio modernizacijoje ir gauti paramą gyventojams, kurie dėl kompensacijos jau kreipėsi ir teisę į ją turi, papildomai nieko daryti nereikia.
Nepasiturintys butų savininkai, kuriems teisė į šildymo kompensaciją nėra nustatyta, turi dėl to kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, arba elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) ir pateikti prašymą bei kitus reikalingus dokumentus.
APVA specialistai prieš priimdami sprendimą dėl paramos suteikimo SPIS patikrins, ar buto savininkas turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Šis patikrinimas bus atliekamas prieš sudarant valstybės paramos sutartį ir dar kartą gavus prašymą išmokėti valstybės paramą už įgyvendintas energinį efektyvumą didinančias priemones.
Kas keičiasi šildymo kompensacijų gavėjams?
Kol galioja šildymo kompensacija, kaip ir iki šiol gyventojo kredito įmoka išlieka 0 eurų — keičiasi, kas ją padengia. Anksčiau savivaldybė šiems asmenims dengė visą įmoką kiekvieną mėnesį — tol, kol gyventojas turėjo teisę į šildymo kompensaciją. Netekus teisės į kompensaciją visa neišmokėto kredito našta teko gyventojui.
„Dabar parama energinio efektyvumo didinimo priemonėms gaunantiems šildymo kompensaciją asmenims, gyvenantiems iškastiniu kuru šildomame daugiabutyje, siekia 80 proc., o likusius 20 proc. – dengia savivaldybė. Gyvenantiems ne iškastiniu kuru šildomame daugiabutyje parama sudaro 50 proc., likusius 50 proc. dengia savivaldybė. Abiem atvejais gyventojas pats nieko nemoka, kol turi teisę į kompensaciją. Netekus šios teisės, jam tenka tik 20 proc. arba 50 proc. neišmokėto kredito likučio“, – aiškina G. Burbienė.
Abiem atvejais taip pat bus kompensuojama 100 proc. pažeidžiamiems namų ūkiams tenkančių techninės pagalbos išlaidų – projekto ar jo dalies parengimo, projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros.
Kokia parama skiriama kitiems gyventojams?
Kiti gyventojai gaus nuo 15 iki 40 proc. paramą energinio efektyvumo didinimo išlaidoms, o likusią jų dalį turės dengti patys. Jiems taip pat bus kompensuojama 100 proc. techninės pagalbos išlaidų – projekto ar jo dalies parengimo, projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros.
Konkretų paramos dydį energinio efektyvumo didinimo priemonių išlaidoms lems SPRI, apskaičiuojamas pagal savivaldybių gyventojų pajamas, nedarbo lygį, savivaldybės fiskalinį pajėgumą, būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų dalį ir skurdo rizikos lygį.
Pagal tai savivaldybės yra suskirstytos į tris grupes, kurioms bus taikomas skirtingas bazinis KKP paramos intensyvumas: 15 proc. ekonomiškai stipriausių savivaldybių grupėje; 20 proc. vidurinėje savivaldybių grupėje; 25 proc. savivaldybėse, kuriose valstybės paramos poreikis didžiausias.
Papildomos paskatos po 5 proc. numatytos daugiabučių modernizavimo projektams, parengtiems pagal savivaldybės patvirtintas architektūros kokybės gaires, numačiusiems atnaujinti šilumos punktą ir karšto vandens tiekimo sistemą bei pasirinkusiems skydinę renovaciją.
Šilumos punktas yra pastato įrenginys, kuris perima iš tinklo tiekiamą šilumą ir paskirsto ją radiatoriams bei karštam vandeniui ruošti. Skydinė renovacija – tai pastato apšiltinimas gamykloje pagamintais fasado skydais, todėl darbai paprastai vyksta greičiau nei įprastai klijuojant šiltinimo sluoksnį.
Kur kreiptis, jei kyla klausimų ar neaiškumų?
Atsakymus į visus iškylančius klausimus apie naują daugiabučių modernizavimo kvietimą, pažeidžiamų namų ūkių atstovai gali gauti APVA konsultacijų centruose, veikiančiuose 10 Lietuvos regionų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Mažeikiuose, Utenoje bei Tauragėje.
Konsultacijos šiuose centruose yra nemokamos. Juose galima net tik sužinoti, kokios yra finansavimo sąlygos, bet ir gauti praktinę dokumentų rengimo pagalbą. Norintiems atvykti į konsultaciją pasirinktame centre pažeidžiamiems namų ūkiams reikia užsiregistruoti telefonu +370 614 99 699 arba el. paštu https://sc.bns.lt/cdn-cgi/l/email-protection#83f0e8e5f3e2f1e2eee2c3e2f3f5e2adeff7.
Kiti gyventojai kilus bet kokiems klausimams, susijusiems su daugiabučio modernizavimu, gali skambinti APVA informacine linija +370 614 99 699 arba rašyti el. paštu https://sc.bns.lt/cdn-cgi/l/email-protection.
Pareiškėjai jau gali pradėti rengti investicijų planus per https://apvis.apva.lt/ . Daugiau informacijos apie paramą ir kvietimus pateikiama Aplinkos projektų valdymo agentūros svetainėje apva.lt.
