2026 m. lapkričio 6 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro taryboje – ekspertai iš Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos ir Liuksemburgo

Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro taryboje – ekspertai iš Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos ir Liuksemburgo
Asociatyvi nuotrauka „Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro taryboje – ekspertai iš Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos ir Liuksemburgo“ (Christina @ wocintechchat.com M / Unsplash, apdorota dirbtiniu intelektu)

Ką bendro turi vienas pažangiausių Europos vaikų onkologijos centrų Nyderlanduose, Oslo universitetinė ligoninė, Lenkijos nacionalinis onkologijos institutas ir Liuksemburgo nacionalinis vėžio institutas? Šių institucijų ekspertai sutiko savo patirtimi ir žiniomis prisidėti prie Nacionalinio vėžio centro Lietuvoje ateities kūrimo. Keturi tarptautiniu mastu pripažinti onkologijos lyderiai tapo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro (NVC) Išorės patariamosios tarybos nariais.

Šios partnerystės tikslas – pasitelkus stipriausių Europos onkologijos centrų patirtį, tobulinti onkologinės pagalbos organizavimą Lietuvoje, stiprinti mokslo ir klinikinės praktikos sąveiką bei sudaryti sąlygas, kad naujausi diagnostikos ir gydymo pasiekimai greičiau pasiektų Lietuvos pacientus.

Tarptautinių ekspertų telkimas atspindi pažangių Europos mokslo ir medicinos institucijų valdymo principus: strateginius sprendimus padeda formuoti ne tik organizacijos viduje sukaupta patirtis, bet ir nepriklausomas išorės ekspertų vertinimas. NVC suburta taryba konsultuos centrą strateginės plėtros, klinikinės veiklos, mokslinių tyrimų ir tarptautinio bendradarbiavimo klausimais. Jos ekspertinis indėlis taip pat svarbus centrui siekiant visapusiško vėžio centro (Comprehensive Cancer Centre, CCC) sertifikato.

Visapusiškas vėžio centras (angl. Comprehensive Cancer Centre) – tai įstaiga, kurioje vienoje vietoje jungiami pacientų gydymas, moksliniai tyrimai ir mokymas. Tokie centrai paprastai vertinami pagal tai, ar gydymo kokybė atitinka tarptautinius reikalavimus, ar vykdomi klinikiniai tyrimai ir ar pagalba organizuojama pagal paciento poreikius. Sertifikatas pacientams svarbus tuo, kad rodo, jog įstaigos veiklą nepriklausomi ekspertai vertino pagal vienodus Europos kriterijus.

Lietuvos onkologijos pažanga sulaukė Europos lyderių dėmesio

Tarptautinėje nuolat veikiančioje patariamojoje taryboje – keturi skirtingų Europos šalių onkologijos lyderiai, kurių profesinė patirtis apima ne tik pacientų gydymą, bet ir didelių medicinos institucijų valdymą, mokslinių tyrimų plėtrą bei nacionalinės onkologijos politikos formavimą.

Prof. Rob Pieters – Nyderlandų Princess Máxima vaikų onkologijos centro medicinos vadovas ir Tarptautinės vaikų onkologijos draugijos prezidentas. Jo atstovaujamas centras yra vienas ryškiausių specializuotos vaikų onkologijos pavyzdžių Europoje. Jų įsitraukimas suteikia galimybę Nacionalinio vėžio centro plėtrą vertinti platesniame Europos onkologijos kontekste, remtis skirtingų šalių patirtimi ir ieškoti sprendimų, kurie būtų veiksmingiausi Lietuvos pacientams.

Prof. Sigbjørn Smeland – Oslo universitetinės ligoninės Onkologijos klinikos vadovas, turintis didelę klinikinės onkologijos, mokslinių tyrimų ir specializuotos onkologinės pagalbos organizavimo patirtį.

Prof. Piotr Rutkowski – Varšuvos nacionalinio onkologijos instituto klinikos vadovas, vienas Lenkijos nacionalinės onkologijos strategijos įgyvendinimo lyderių.

Dr. Nikolai Goncharenko – Liuksemburgo nacionalinio vėžio instituto direktorius, prisidedantis prie onkologinės pagalbos organizavimo ir plėtros.

Susitikime Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir jos filialo Nacionalinio vėžio centro strategines veiklos kryptis pristatė bei diskusijose dalyvavo NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas, dr. Justas Nugaras, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas doc. dr. Karolis Ažukaitis, VUL Santaros klinikų Vėžio koordinavimo ir Vaikų onkohematologijos centrų vadovė prof. dr. Jelena Rascon, NVC Chirurgijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas bei NVC onkologijos ir paliatyviosios pagalbos koordinavimo vadovas Marius Čiurlionis.

Diskusijų metu aptarti centro strateginiai prioritetai, pasirengimo CCC sertifikavimui eiga, klinikinės veiklos kokybė, mokslinių tyrimų integracija, tarptautinių partnerysčių plėtra ir nepriklausomų ekspertų vaidmuo stiprinant institucijos veiklą.

Ne formalus įvertinimas, o galimybė pažvelgti į save iš šalies

Nacionalinio vėžio centro direktoriaus doc. dr. Valdo Pečeliūno teigimu, tarptautinių ekspertų įsitraukimas yra svarbus žingsnis siekiant, kad Lietuvos onkologijos sistema vystytųsi kartu su pažangiausiais Europos centrais.

„Mūsų ambicija – ne vien gauti tarptautinį sertifikatą. Norime, kad Nacionalinis vėžio centras būtų lygiavertis stipriausių Europos onkologijos centrų partneris. Tam svarbu ne tik patiems vertinti savo pažangą, bet ir turėti nepriklausomų ekspertų, kurie gebėtų įvardyti mūsų stiprybes, pastebėti trūkumus ir padėtų pasirinkti tinkamiausias tolesnės plėtros kryptis. Galiausiai visa tai turi virsti geresnėmis diagnostikos ir gydymo galimybėmis, platesniu klinikinių tyrimų prieinamumu ir kokybiškesne pagalba Lietuvos pacientams“, – sako V. Pečeliūnas.

Pasak jo, tarptautinės patariamosios tarybos veikla nėra vien pasirengimo sertifikavimui etapas. Siekiama sukurti ilgalaikį bendradarbiavimo mechanizmą, kuris padėtų nuosekliai stiprinti centro klinikinę ir mokslinę veiklą, o tarptautinę patirtį paversti konkrečiais pacientams reikšmingais pokyčiais.

Pažangiausias gydymas neatsiejamas nuo mokslo

Vienas svarbiausių NVC strateginių tikslų – stiprinti mokslinių tyrimų ir klinikinės praktikos sąveiką. Šiuolaikiniuose visapusiškuose vėžio centruose pacientų gydymas, moksliniai tyrimai ir naujų gydymo metodų diegimas yra glaudžiai susiję. Tokia integracija sudaro prielaidas pacientams greičiau pasinaudoti mokslo pažanga, o gydytojams – dalyvauti kuriant ir vertinant naujus diagnostikos bei gydymo metodus.

Klinikiniai tyrimai – tai moksliškai prižiūrimi tyrimai, kuriuose įvertinama, ar naujas vaistas ar gydymo metodas yra saugus ir veiksmingas. Pacientas gali dalyvauti tik savanoriškai ir gavęs išsamią informaciją. Apie tokią galimybę verta paklausti gydančio onkologo.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas doc. dr. Karolis Ažukaitis pabrėžia, kad būtent ši sąveika lemia ilgalaikę onkologinės pagalbos pažangą.

„Šiuolaikinė onkologija neįsivaizduojama be stipraus mokslo. Universiteto, klinikinių centrų ir tarptautinių partnerių bendradarbiavimas sudaro sąlygas ne tik dalyvauti pažangiausiuose tyrimuose, bet ir užtikrinti, kad mokslas kuo greičiau taptų realia nauda pacientams“, – sako K. Ažukaitis.

Tarptautinė ekspertizė – ir pasitikėjimo, ir atsakomybės ženklas

Santaros klinikų direktorius akademinei veiklai dr. Justas Nugaras pabrėžia, kad aukščiausio lygio tarptautinių ekspertų įsitraukimas svarbus ne tik dėl jų sukauptų žinių, bet ir dėl galimybės Lietuvos onkologijos plėtrą vertinti platesniame Europos kontekste.

„Šiandien pažangiausias mokslas kuriamas ne pavienėse institucijose, o stipriose tarptautinėse akademinėse bendruomenėse. Santaros klinikos yra aktyvi šios bendruomenės dalis, todėl mums svarbu ne tik stiprinti esamas partnerystes, bet ir nuosekliai plėsti bendradarbiavimo tinklą. Tai, kad tokio lygio Europos onkologijos lyderiai savo laiką ir ekspertines žinias skiria Nacionalinio vėžio centro strateginei plėtrai, yra reikšmingas abipusio pasitikėjimo ženklas. Šią tarybą matome kaip ilgalaikės lygiavertės partnerystės platformą, kurioje dalijamasi patirtimi, keliami ambicingi akademiniai tikslai ir kuriamos naujos bendrų mokslinių tyrimų bei tarptautinių iniciatyvų galimybės“, – teigia J. Nugaras.

Nuo strateginių diskusijų – prie konkrečių veiksmų

Pirmajame Išorės patariamosios tarybos posėdyje tarptautiniai ekspertai kartu su Santaros klinikų atstovais aptarė Nacionalinio vėžio centro strateginius prioritetus, pasirengimą CCC sertifikavimui, klinikinės veiklos kokybės stiprinimą, mokslinių tyrimų plėtrą ir tarptautinių partnerysčių galimybes.

Kitas tarybos susitikimas numatytas 2027 metų sausį Vilniuje. Jo metu planuojama išsamiau įvertinti centro veiklą, aptarti tobulintinas sritis ir numatyti konkrečius tolesnio bendradarbiavimo veiksmus.

Nacionalinio vėžio centro siekis tapti visapusišku vėžio centru – tai ne tik tarptautinio pripažinimo klausimas. Tai ilgalaikis įsipareigojimas kurti tokią onkologinės pagalbos sistemą, kurioje aukščiausio lygio klinikinė praktika, mokslas ir tarptautinė patirtis būtų sutelkti svarbiausiam tikslui – kuo geresnėms Lietuvos pacientų gydymo galimybėms.

Informacijos apie onkologinių ligų gydymą ir sveikatos priežiūros organizavimą Lietuvoje galima rasti Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje sam.lrv.lt.

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.