Lapkritis minimas kaip vyrų sveikatos ir prostatos vėžio prevencijos mėnuo, todėl tai gera proga priminti apie vieną aktualiausių vyrų onkologinių ligų Lietuvoje. Prostatos vėžys gali ilgus metus vystytis nesukeldamas jokių simptomų, o atsiradę negalavimai kartais signalizuoja jau apie pažengusią ligą. Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytojas Rolandas Sausdravas pasakoja, kokių simptomų geriau neignoruoti, kam verta tikrintis anksčiau ir kodėl profilaktinė patikra aktuali net puikiai besijaučiančiam vyrui.
Prostatos vėžys – onkologinė liga, išsivystanti prostatos ląstelėms pradėjus nekontroliuojamai dalytis. Pasak šeimos gydytojo, Lietuvoje tai yra dažniausias vyrų onkologinis susirgimas: Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, kasmet nustatoma apie 2 tūkst. naujų atvejų, o maždaug 500 vyrų nuo šios ligos miršta.
„Prostatos vėžys, kitaip nei kai kurių kitų organų vėžys, gali ilgus metus tūnoti prostatoje nesukeldamas jokių simptomų. Dažniausiai jie atsiranda tik tuomet, kai navikas jau būna gana didelis ir pradeda trukdyti šlapintis“, – sako R. Sausdravas.
Į šeimos gydytoją vertėtų kreiptis pastebėjus susilpnėjusią šlapimo srovę, dažnesnį poreikį šlapintis, ypač naktį, ar nepilno pasišlapinimo jausmą. Pasitikrinti naudinga ir tuomet, jei šlapimas susilaiko ar jo nepavyksta sulaikyti, taip pat pastebėjus kraujo šlapime. Kartais apie išplitusią ligą gali signalizuoti ir neaiškios priežasties juosmens ar dubens skausmas. Šie simptomai nebūtinai reiškia prostatos vėžį, tačiau jų geriau neignoruoti.
Neskauda dar nereiškia, kad esi sveikas
Dėl ilgo besimptomio laikotarpio prostatos vėžio atveju didelę reikšmę turi profilaktiniai tyrimai. Vienas pirmųjų – iš kraujo atliekamas prostatos specifinio antigeno, arba PSA, tyrimas. Jis gali padėti ligą nustatyti ankstyvoje stadijoje, kai gydymo galimybės yra didesnės. PSA – baltymas, kurį gamina prostatos ląstelės; jo kiekis kraujyje gali padidėti ne tik dėl vėžio, bet ir dėl prostatos uždegimo ar gerybinio padidėjimo.
Padidėjęs PSA rodiklis savaime dar nereiškia vėžio, tačiau gali rodyti, kad svarbus išsamesnis ištyrimas. Tokiu atveju pacientas gali būti siunčiamas urologo konsultacijai, atliekami papildomi tyrimai, o esant vėžio įtarimui – prostatos magnetinio rezonanso tyrimas bei biopsija. Biopsija – nedidelio audinio mėginio paėmimas, kurį vėliau tiria patologas; tik šis tyrimas leidžia patvirtinti ar paneigti vėžio diagnozę.
„Vis dar tenka susidurti su įsitikinimu: jeigu neskauda, vadinasi, esu sveikas, tačiau profilaktinės patikros tikslas ir yra ligą nustatyti tuomet, kai žmogus dar nieko nejaučia. Kartais vyrus nuo patikros atgraso ir baimė, kad tyrimas bus skausmingas, nors pirmasis žingsnis yra paprastas kraujo tyrimas, kurį gali paskirti šeimos gydytojas“, – pabrėžia R. Sausdravas.
Šeiminė istorija gali paskatinti tikrintis anksčiau
Lietuvoje pagal prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą PSA tyrimas nemokamai atliekamas 50–69 metų vyrams. Jei prostatos vėžiu sirgo vyro tėvas ar brolis, programoje galima dalyvauti nuo 45 metų. Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 50 metų vyrams, o maždaug trys ketvirtadaliai susirgusiųjų yra vyresni nei 65 metų. Vis dėlto amžius nėra vienintelis reikšmingas veiksnys – didelę įtaką turi ir genetika bei šeiminė ligos istorija.
Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra valstybės finansuojama prevencinė programa. Dėl dalyvavimo galima kreiptis į savo šeimos gydytoją asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje žmogus prisirašęs. Daugiau informacijos apie profilaktines programas skelbia Sveikatos apsaugos ministerija.
Pasak šeimos gydytojo, jei prostatos vėžiu sirgo tėvas ar brolis, tikimybė susirgti beveik padvigubėja, o jei sirgo du ar daugiau artimų giminaičių, ji padidėja daugiau nei penkis kartus.
„Jaunesniems vyrams, neturintiems papildomų rizikos veiksnių, įprastai profilaktiškai tirtis nereikia. Tačiau dėl ankstesnių tyrimų verta pasitarti su gydytoju, jei šeimoje buvo prostatos vėžio atvejų arba artimos giminaitės jauname amžiuje sirgo krūties ar kiaušidžių vėžiu – tai gali būti susiję su BRCA geno mutacija. Tyrimų poreikis nesibaigia ir peržengus prevencinės programos amžiaus ribą. Jei ankstesni PSA rodikliai buvo ribiniai ar didėjo, juos gali būti tikslinga stebėti ir toliau“, – aiškina Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytojas R. Sausdravas.
Gyvensena taip pat gali turėti reikšmės – yra duomenų, kad nutukimas gali būti susijęs su agresyvesne ligos forma. Tačiau net ir sveikai gyvenantis vyras nėra visiškai apsaugotas nuo prostatos vėžio, todėl gera savijauta ar sveiki įpročiai neturėtų tapti priežastimi atsisakyti profilaktinių tyrimų.
Anksti nustačius ligą, galima parinkti tinkamiausią taktiką – nuo aktyvaus stebėjimo iki radioterapijos, hormonų terapijos ar operacinio gydymo. Kuo anksčiau prostatos vėžys nustatomas, tuo didesnės galimybės jį sėkmingai kontroliuoti ar gydyti. Nustačius ankstyvos stadijos vėžį, penkerių metų išgyvenamumas siekia iki 98 proc.
