Spalio 15 d. 18 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Radvilų rūmų dailės muziejuje atidaroma šešių šiuolaikinių menininkiųparoda „Siera, druska ir gyvsidabris“. Joje alchemija pasitelkiama ne tik kaip istorinė nuoroda ar transformacijos metafora, bet ir kaip pažinimo būdas, leidžiantis iš naujo pažvelgti į tai, kas įprastai laikoma atskirta – į materiją ir dvasią, žmogų ir gamtą, racionalumą ir iracionalumą, mokslą ir vaizduotę.
Alchemija, dažnai laikoma chemijos pirmtake, istoriškai tyrinėjo medžiagų virsmą, ypač galimybes paprastuosius metalus paversti tauriaisiais. Tačiau šiuolaikiniame kontekste alchemija gali būti suprantama plačiau – kaip kaitos, transformacijos ir nuolatinio tapsmo simbolis.
Parodos pavadinimas „Siera, druska ir gyvsidabris“ atskleidžia alchemijos pradų teoriją (lot. tria prima). Joje siera siejama su siela ir aktyvumu, druska – su kūnu ir pastovumu, o gyvsidabris – su dvasia ir judrumu. Šešių menininkių kūriniai parodoje mezga tarpusavio ryšius, veikia vienas kitą ir kviečia žiūrovą stebėti, kaip vienas reiškinys gali virsti kitu. Pradų teorija (lot. tria prima) alchemijoje buvo grindžiama mintimi, kad medžiagų savybes lemia trys pagrindiniai pradai, o jų santykis nulemia, kuo daiktas tampa. Ji laikoma vėlesne už senąją keturių elementų sampratą ir ypač išpopuliarėjo viduramžių pabaigoje bei renesanso laikais.
Praplėsta alchemijos samprata
Alchemikų sukauptos žinios apie medžiagų savybes ir vaistų gamybą buvo įtvirtinamos traktatuose, poemose ir receptuose. Parodoje „Siera, druska ir gyvsidabris“ išryškinimas ir kitas požiūris į alchemiją kaip dvasinės transformacijos ir ritualinio gamtos pažinimo metaforas. Pasitelkdamos skirtingas medžiagas – vandenį, mineralinius pigmentus, siūlus, duonos raugą, metalus ir druską – menininkės nagrinėja vis aktualesnes šiandienos temas: besikeičiantį šiuolaikinio žmogaus santykį su gamta ir technologijomis, įkūnytų praktikų svarbą, dvasingumo prasmę ir transformacijos galimybes.
Kaip pasakoja parodos kuratorė Viltė Visockaitė, per pastaruosius metus vykusiuose pokalbiuose su parodos autorėmis kilę klausimai vis grąžindavo prie santykio su savimi ir pasauliu. Buvo svarstoma, kaip kurti ryšį su gamta ir žeme, kaip šį ryšį ir mūsų savivoką keičia geopolitiniai, ekonominiai ar socialiniai procesai. Taip pat ieškota atsakymų, kaip susilpninti socialinių tinklų ir informacinių burbulų brėžiamas savęs ir kito ribas, ar rankų darbas ir materijos virsmai gali įžiebti vidines transformacijas.
Šiuolaikinių menininkių kūrybinės praktikos
Parodoje pristatomas alcheminis pasaulėvaizdis ir šiuolaikinio meno praktikos, kuriose forma ir medžiaginis kūrinio dėmuo itin ryškūs.
Tekstilininkė Morta Jonynaitė savo kūriniuose tyrinėja šių laikų tarpusavio nesusikalbėjimo reiškinį, o kiti simboliai atsiskleidžia kaip paveldėtas laikas, bylojantis apie gamtos, žmogaus ir kosmoso ryšį. Skulptorės Beatričės Mockevičiūtės sumaišytas metalų junginys parodoje tampa neužbaigtumo, nuolatinio vyksmo ir įsigyvenimo aplinkoje ženklu. Menininkės kūrinys kviečia pamatyti medžiagos kaitą, atspindinčią ir mūsų kūnų pokyčius. „Auksinio liūto“ laureatė Vaida Grainytė savo kūrinyje atsiminimą apie pavojingą žaidimą vaikystėje transformuoja į poetinių ir faktinių sąsajų eilėraštį.
Tarpdisciplininio meno kūrėjos Kamilės Krasauskaitės kūriniai parodoje veikia kaip alchemikės laboratorija – erdvė, kurioje laukiama fizinės, mistinės ir vidinės transformacijos, joje menininkė apmąsto vidinę patirtį ir santykį su kitu. Vizualiųjų menų kūrėjos Simonos Rukuižaitės darbuose dėmesys krypsta į kūrinio materiją – jos ištakas, būsenas ir kaitą. Pavyzdžiui, ochra suvokiama kaip žemės istorijos atskala, sugėrusi geologinio laiko procesus ir kultūrinės atminties pėdsakus. Menininkė Urtė Janus savo kūryboje išryškina nematomus ar žmogaus suvokimui per lėtus procesus – mikroorganizmų metabolizmą, antropogeninių medžiagų ir toksinų judėjimą, eroziją.
Renginių programoje – atsitiktinė poezija ir ezoterinės paslaptys
Parodos „Siera, druska ir gyvsidabris“ patirtį praplės rašymo dirbtuvės, paskaitų ciklas ir susitikimai su menininkėmis. Viename iš susitikimų rašytoja, poetė ir menininkė V. Grainytė reziduos parodos erdvėje. Ji pakvies lankytojus į asmeninį susitikimą, kuriame iš skirtingų eilėraščių sudarytos kortelių kaladės ištraukę kortelę jie gaus tai akimirkai skirtą eilėraštį, o jį jiems perskaitys autorė. Ši patirtis skirta atsitiktinumo ir intymaus ryšio eksperimentui.
Taip pat dirbtuves ves tyrėja, rašytoja ir dėstytoja Karolina Rybačiauskaitė. Jose bus tyrinėjama viena iš šiuo metu atgyjančių teksto formų – receptas. Seniau alchemijos tekstai jungė įvairius žanrus – nuo receptų ir instrukcijų iki alegorinių pasakojimų, mįslių ir didaktinių poemų. Belgų filosofė Isabelle Stengers siūlo į receptą žvelgti kaip į nuolat kintančią minties formą, kuria galima dalytis. Šiuolaikiniame mene receptai sugrįžta kaip partitūros, siūlančios perkurti pasaulį. Dirbtuvėse bus kuriami ir tyrinėjami gyvi, kintantys, neužbaigti tekstai.
Muziejus lankytojus pakvies į akademinių ezoterizmo studijų paskaitų ciklą, kuriame ezoterizmas bus nagrinėjamas ne kaip paslaptingų ar antgamtinių reiškinių rinkinys, o kaip reikšminga Vakarų intelektinės ir kultūros istorijos dalis. Lietuvos ezoterizmo studijų grupės (LESG) nariai paskaitose kels klausimus: kas slypi už alchemijos simbolių, astrologinių schemų, magijos ritualų ir slaptųjų draugijų pasakojimų? Kaip ezoterinės idėjos keliavo per skirtingas epochas, keitė savo pavidalus ir veikė filosofiją, mokslą ir visuomenės vaizduotę? Ezoterizmo studijos – tai akademinė tyrimų sritis, nagrinėjanti tokias tradicijas kaip alchemija, astrologija ar magija istoriniais ir kultūriniais pagrindais, o ne tikėjimo ar praktikavimo požiūriu.
Išsami informacija apie parodą lydinčius renginius bus skelbiama LNDM interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose. Paroda „Siera, druska ir gyvsidabris“ veiks iki vasario 28 d. Radvilų rūmų dailės muziejaus šiauriniame korpuse.
Radvilų rūmai – Vilniaus senamiestyje esantis istorinis pastatų kompleksas, kuriame veikia Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinys. Aktualią informaciją apie darbo laiką, bilietus ir renginius galima rasti muziejaus svetainėje lndm.lt.
Menininkės: Vaiva Grainytė, Urtė Janus, Morta Jonynaitė, Kamilė Krasauskaitė, Simona Rukuižaitė, Beatričė Mockevičiūtė
Kuratorė Viltė Visockaitė
Architektė Viktorija Rybakova
Koordinatorius Nojus Kiznis
Koordinuojantis architektas Aleksandras Kavaliauskas
Grafikos dizainerė Gedvilė Tamošiūnaitė
Vertėja Eglė Elena Murauskaitė
Organizatorius LNDM Radvilų rūmų dailės muziejus
Informaciniai partneriai: „JCDecaux“, „Delfi“
Partneriai: Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC), Lietuvos ezoterizmo studijų grupė
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus – vienas didžiausių nacionalinių meno muziejų Lietuvoje, kaupiantis, saugantis, tiriantis, konservuojantis, restauruojantis ir populiarinantis nacionalinės svarbos dailės, meno ir kultūros istorijos vertybes.
LNDM kolekcija eksponuojama devyniuose padaliniuose Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje ir Juodkrantėje.
